14 metų narystės: ką duoda NATO priešakinės pajėgos Lietuvoje?
NA­TO prieš­aki­nės pa­jė­gos (angl. k. eFP – en­han­ced For­ward Pre­sen­ce) – tai ter­mi­nas, ku­rio dar vi­sai ne­se­niai ne­ži­no­jo­me, o šian­dien gir­di­me vis daž­niau ir daž­niau. To­dėl šian­dien, švęs­da­mi Lie­tu­vos įsto­ji­mo į NA­TO 14-ąsias me­ti­nes, su­si­pa­žin­ki­me su šiuo reiš­ki­niu iš ar­čiau. Mū­sų pa­šne­ko­vas – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to ka­ri­nin­kas vyr. ltn. Vy­te­nis Mi­liu­šas, ku­rio vie­na iš už­duo­čių yra bū­ti ry­šio ka­ri­nin­ku su Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­ta NA­TO prieš­aki­nių pa­jė­gų ko­vi­ne gru­pe.

– Gal galite trumpai nupasakoti NATO priešakinių pajėgų atsiradimo Lietuvoje istoriją?

– NATO priešakinės pajėgos – tai sąvoka suformuota 2016 metais ir garsiai nuskambėjusi NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Birželio 8–9 dienomis vykusiame susitikime NATO šalių lyderiai vieningai sutarė, jog, atsižvelgiant, į didėjančią Rusijos agresiją bei pademonstruotus veiksmus Kryme ir Rytų Ukrainoje, NATO turi reaguoti vieningai ir imtis atitinkamų priemonių.

Aljansas nusprendė dislokuoti priešakines pajėgas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje ir taip pademonstruoti vienareikšmišką solidarumą, nusistatymą ir pajėgumą atremti bet kokią galimą agresiją. Keturios NATO šalys: D. Britanija, Kanada, Vokietija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, įsipareigojo vadovauti šioms bataliono dydžio kovinėms grupėms. Šiaurės Atlanto Aljansas pademonstravo dideles savo veikimo galimybes ir jau 2017 metų pradžioje kovinės grupės pradėjo savo veiklą NATO Rytiniame flange.

– NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė – kas tai yra ir kaip ji atrodo?

– Tai bataliono dydžio kovinė grupė sudaryta iš įvairių manevrinių bei remiančių vienetų, o taip pat iš tarptautinio bataliono štabo. Lietuvos atveju, kovinę grupę sudaro pagrinde Vokietijos kariuomenės kariai, kurių grupėje yra daugiausia, taip pat Prancūzijos, Nyderlandų, Kroatijos ir Norvegijos kariai. Visa kovinė grupė veikia Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje.

Vokietijos kariuomenė šiuo metu kovinėje grupėje dislokavusi vieną manevrinę kuopą ir štabo elementą, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsiuntė manevrinę kuopą, sustiprintą pagrindiniais kovos tankais „Leclerc“, Nyderlandų kariuomenė taip pat dislokavo manevrinę kuopą su pėstininkų kovos mašinomis „Boxer“, o Kroatijos indėlis – manevrinė kuopa su šarvuočiais „Patria“.

Ilgą laiką Lietuvoje buvę su sunkia ginkluote dislokuoti Norvegijos kariai, šioje rotacijoje atlieka logistines funkcijas. Į kovinę grupę vėl po tam tikros pertraukos vėl grįžo Belgija. Šiuo metu ją atstovauja vienas komunikacijos karininkas, bet antroje metų pusėje planuojama, jog prisijungs ir visa karių kuopa. Taip pat nuo mėnesio pradžios į Lietuvą atvyko ir Islandijos atstovas. Jis taip pat dirbs su komunikacija ir stengsis tinkamai nušviesti kovinės grupės veiklą įvairioms auditorijoms.

– Kovinės grupės rutina ir kaip ji atrodo iš arčiau?

– Visų pirmiausia reikia pastebėti, jog kariai ir padaliniai kovinėje grupėje nuolatos rotuojasi. Rotacijos vykdomos priklausomai nuo kiekvienos šalies savarankiškai. Vieni padaliniai rotuojasi dažniau, kiti šiek tiek rečiau. Kiekvienas prie kovinės grupės prisijungęs naujas vienetas pereina tam tikrą ciklą: iš pat pradžių vyksta vieneto įsikūrimas, vėliau vienetas dalyvauja pratybose tiek savarankiškai, tiek su kitomis šalimis, susipažįsta su operacine aplinka, įpranta veikti naujoje vietovėje. Galiausiai vienetas ruošiasi išvykimui, tvarkosi techniką bei perduodą gerąją patirtį naujai atvykusiam padaliniui.

Be įtempto kovinio rengimo, kariai dalyvauja ir įvairioje socialinėje veikloje. Kariai organizuoja įvairiais socialines akcijas, kuriose siekia pritraukti paramos sunkiau besiverčiančioms šeimoms, organizuoja ir dalyvauja įvairiose sporto varžybose, o Nyderlandų kontingentas per Nyderlandų ambasadą Lietuvoje, aktyviai prisideda padedant organizuoti stovyklas vaikams. Taip pat NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai dalyvauja ir visose Lietuvai svarbiose šventėse.

– Kokie yra konkretūs šios praktikos rezultatai? Poveikis Lietuvos kariuomenės pasirengimui?

– Veikimas po NATO vėliava mums leidžia visiems veikti pagal NATO standartus. Skirtingos šalys, su savo skirtinga patirtimi ir karybos tradicijomis, sugeba rasti bendrą kalbą.

Vienas iš gražių pavyzdžių apie sąsajas su Lietuva galėtų būti Kroatijos atvejis. Su Kroatija bendradarbiavimas vyksta jau ilgą laiką. 1994 m. Lietuvos kariai buvo Balkanuose, vėliau kartu su Lietuvos kariais tarnavo Provincijos atkūrimo grupėje Afganistane, o šiuo metu Kroatijos kariai yra čia, Lietuvoje.

Kitas geras pavyzdys – Islandija. Šios šalies atstovai taip pat dalyvavo Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje Afganistane, o dabar Islandijos atstovą turime ir kovinėje grupėje.

– Kur šiuo metu treniruojasi NATO priešakinės pajėgos?

– Šiuo metu Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos ir Kroatijos karių manevrinės kuopos vykdo savo vidinį kovinį rengimą. Kariai treniruojasi tiek Generolo Silvestro Žukausko, tiek Gaižiūnų poligonuose. Treniruojamasi įvairūs manevriniai veiksmai, orientuoti į gynybos operacijas, taip pat atliekami koviniai šaudymai. Vasaros pradžioje NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė dalyvaus Lietuvoje vyksiančiose tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis“ (angl. k. Saber Strike).

Prabėgus daugiau nei vieneriems metams nuo kovinės grupės įsikūrimo, galime konstatuoti, jog NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje tapo matomu ir atpažįstamu vienetu. Švęsdami Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją 14-ąsias metines, galime pasidžiaugti, jog sąjungininkų įsipareigojimus šiandien jaučiame dar labiau, juos matome vizualiai. Su sąjungininkais vykdome bendrą karinį rengimą čia, Lietuvoje, taip sudarydami sąlygas mūsų partneriams geriau susipažinti su operacine aplinka, vyraujančia vietove. Taip pat norime padėkoti ir visiems Lietuvos žmonėms, kurie remia NATO pajėgų buvimą Lietuvoje ir supranta šio dalyko reikšmę.