„Jei kiltų karas“: Švedija rengia piliečius blogiausiam
Su­nku nu­spė­ti, ka­da ga­li pra­si­dė­ti ka­ras ar iš­tik­ti kri­zė, to­dėl Šve­di­ja no­ri, kad jos pi­lie­čiai vi­sa­da bū­tų pa­si­ren­gę blo­giau­siam. Dėl šios prie­žas­ties Šve­di­jos vy­riau­sy­bė į vi­sus ša­lies na­mų ūkius, ku­rių pri­skai­čiuo­ja­ma 4,8 mi­li­jo­no, per at­ei­nan­čias ke­lias sa­vai­tes iš­siųs in­for­ma­ci­nį gi­dą. Ja­me pir­mą kar­tą per dau­giau kaip pu­sę am­žiaus gy­ven­to­jams bus pa­teik­tos ins­truk­ci­jos, kaip elg­tis ki­lus di­džiu­lio mas­to ne­lai­mei.

„Ką darytumėte, jei jūsų kasdienis gyvenimas apsiverstų aukštyn kojom?“ – klausiama vadove „Jei kiltų krizė ar karas“, kurį parengė Švedijos krizių valdymo agentūra (Swedish Civil Contingencies Agency).

„Jei Švediją užpultų kita šalis, mes niekada nepasiduotume. Visi pranešimai, kad pasipriešinimas baigėsi, būtų klaidingi.“

Švedų ir anglų kalbomis parengtą gidą pirmadienį agentūra taip pat paskelbė savo tinklalapyje. 20 puslapių leidinyje, iliustruotame sirenomis, karo lėktuvais ir šeimomis, bėgančiomis iš savo namų, kalbama apie įvairias nelaimes, kurios gali ištikti šalį, tarp jų – dėl klimato kaitos kilusius potvynius, karus, teroro ir kibernetines atakas.

„Nors Švedija saugesnė nei daugelis kitų valstybių, esama grėsmių ir mūsų saugumui bei nepriklausomybei, – dėstoma vadove. – Jei būsite pasiruošę, prisidėsite prie visos šalies gebėjimo susidoroti su didžiule problema.“

Rusijos grėsmė

Nors informaciniame gide neįvardijama, kokios valstybės ar grupuotės gali turėti nedraugiškų ketinimų, Švedija ir kitos Skandinavijos šalys pastaruoju metu rodo susirūpinimą dėl to, ką jos laiko Rusijos provokacijomis. Toks nerimas ypač sustiprėjo prieš ketverius metus, kai Maskva aneksavo Krymą.

Švedai ir jų kaimynai dažnai nuogąstauja dėl Rusijos karo lėktuvų ir povandeninių laivų teritorinių pažeidimų, tačiau Maskva šiuos skundus atmeta kaip Vakarų propagandą.

2016-aisiais Švedijos vyriausybė pakeitė iki tol vyravusias tendencijas ir pradėjo didinti karines išlaidas, o pernai, po septynių metų pertraukos, grąžino privalomąją karinę tarnybą. Šalis, nors ir nepriklauso NATO, artimai bendradarbiauja su Aljansu gynybos klausimais.

Panašaus pobūdžio vadovai pirmą kartą švedams buvo išdalyti 1943 metais, per patį Antrojo pasaulinio karo įkarštį. Tačiau pastarąjį kartą instrukcijas, kaip elgtis ištikus krizei, Švedijos piliečiai gavo 1961-aisiais.

Kaip laikraščiui „The New York Times“ pasakojo Švedijos krizių valdymo agentūros pareigūnė Christina Andersson, atsakinga už vadovo atnaujinimą, anuomet daugiausia dėmesio buvo skiriama patarimams, ką daryti, jei Švedija būtų užpulta. Naujajame leidinyje labiau akcentuojama apsauga nuo klimato kaitos sukeltų nelaimių, kurios gali ištikti ir taikos metais, bei informacinių technologijų (IT) sistemų gedimų.

„Kur kas didesnė tikimybė, kad kils audra, potvynis arba bus surengta kibernetinė ataka, nei prieš šalį įvykdyta karinė agresija“, – teigė Ch. Andersson. Jos manymu, tiems, kurie „tikrai norėtų, jog Švedijoje viskas sustotų“, pati pažeidžiamiausia sritis yra informacinės technologijos.

„Mes nepaprastai priklausomi nuo IT sistemų ir elektros tinklų, – aiškino pareigūnė. – Jei kas nors nutiktų toms sistemoms, turėtume problemų.“

Puslapis iš vadovo Švedijos piliečiams "Jei kiltų krizė ar karas"./DinSäkerhet.se nuotrauka

Tortilijos ir drėgnos servetėlės

Atnaujintame vadove vardijami įvairiausi daiktai, kurie praverstų ištikus krizei. Kalbant apie maistą rekomenduojama kaupti tortilijas, tepamą sūrį, greitai paruošiamą bulvių košę ir makaronus, skardinėse parduodamus iš anksto pagamintus lęšius bei pupas, įvairius konservus ir kitus produktus.

Tarp būtinų priemonių minimi kibirai su dangčiais – jų prireiks kaupiant vandenį, drėgnos servetėlės, baterijomis ar saulės baterijomis įkraunamas radijas – per jį galima gauti patikimos informacijos, taip pat popieriaus lapas, kuriame surašyti patys svarbiausi telefono numeriai.

Naujajame gide yra ir specialus skyrelis, kaip atpažinti „netikrą informaciją“, nuoroda į propagandą, kurią mes paprastai vadiname melagingomis naujienomis. „Valstybės ir organizacijos jau dabar teikia klaidinamą informaciją, kad darytų įtaką mūsų vertybėms ir veiksmams, – sakoma vadove. – Gali būti, jog taip siekiama sumažinti mūsų atsparumą ir norą apsiginti.“

Todėl Švedijos piliečiams siūloma skaitant kokį nors informacinį tekstą paklausti savęs: „Ko šia informacija siekiama? Kas ją skleidžia? Ar šaltinis patikimas?“

Tačiau viename puslapyje raudonai paryškintame tekste pateikiama informacija, kuria niekada nereikėtų abejoti: „Jei Švediją užpultų kita šalis, mes niekada nepasiduotume. Visi pranešimai, kad pasipriešinimas baigėsi, būtų klaidingi.“