Zoologijos sode tiesioginis valdymas dar neįvestas
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­kei­tė po­zi­ci­ją dėl Lie­tu­vos zoo­lo­gi­jos so­do. Ji ne­pe­rė­mė jo re­kons­truk­ci­jos vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so ir re­ko­men­da­vo so­do va­do­vy­bei aps­kųs­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą aukš­tes­nei ins­tan­ci­jai. Kol kas ne­sii­ma­ma ir di­rek­to­riaus Au­ri­mo Di­džio­ko at­lei­di­mo pro­ce­dū­ros.

Aplinkos ministerijos departamentų specialistai, Aplinkos projektų valdymo agentūros, Lietuvos zoologijos sodo atstovai šiandien aptarė, kokių veiksmų reikėtų toliau imtis. Nuspręsta, kad Kauno apygardos teismo sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą turi būti skundžiamas visa apimtimi.

Nuspręsta, kad Kauno apygardos teismo sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą turi būti skundžiamas visa apimtimi.

„Laikomės pozicijos, kad turi būti vienas pirkimas: tiek projektavimo, tiek statybos darbams, o dėl vertinimo kriterijų yra diskutuotinų dalykų. Priimtas sprendimas, kad Lietuvos zoologijos sodas skųs Kauno apygardos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui“, – LŽ sakė aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas.

Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus Aurimo Didžioko nuomone, tai pats optimaliausias sprendimas.

Prieš porą dienų Kauno apygardos teismas nusprendė nutraukti 9 mln. eurų vertės Lietuvos zoologijos sodo paskelbtą viešąjį pirkimą. Vienas iš nutartyje iškeltų trūkumų – pirkimas neskaidomas, t. y. kartu vykdomi ir projektavimo, ir statybos darbų pirkimai.

A. Didžiokas teigė, kad anksčiau dėl to problemų nekilo, neslėpė, kad pirkime galėjo būti padaryta klaidų, ir tikino, kad teismas neįsiklausė į Lietuvos zoologijos sodo administracijos argumentus, kad teismui užkliuvo ir tos pirkimo dalys, kurios buvo parengtos pagal ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas.

Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus Aurimo Didžioko nuomone, tai, kas nuspręsta pasitarime, yra pats optimaliausias sprendimas. / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus Aurimo Didžioko nuomone, tai, kas nuspręsta pasitarime, yra pats optimaliausias sprendimas. / Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Sužinojęs teismo verdiktą, aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikino, kad jo skųsti neplanuojama, nes tai tik dar labiau užvilkintų procesą. Tačiau po posėdžio Aplinkos ministerijoje, ministro patarėjas M. Bajarūnas teigė priešingai: sprendimas apskųsti teismo sprendimą pasirinktas siekiant taupyti laiką. Aukštesnės instancijos teismo verdikto tikimasi maždaug už trijų mėnesių.

„Laikas nėra mūsų sąjungininkas. Įvertinome faktorių, kad ES skirtos lėšos Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijai turi būti gautos ir panaudotos iki 2023 metų ir kad veiksmus, kuriuos atliko Lietuvos zoologijos sodas, turėtų tęsti ir toliau. Jei pirkimą išskaidytume į du, greičiausiai, kaip rodo praktika, neužtektų laiko ir, žiūrint į ateitį, keltų ne mažiau grėsmių“, – sakė M. Bajarūnas.

Nors išvakarėse viceministras M. Norbutas žadėjo, kad žlugus pirkimui, bus vertinama ir Lietuvos zoologijos sodo vadovybės atsakomybė, ministerijos posėdyje nebuvo keltas klausimas dėl direktoriaus atleidimo. A. Didžiokas, pasak M. Bajarūno, ir toliau lieka vadovauti Lietuvos zoologijos sodui. Atsiliepęs į LŽ skambučius, viceministras M. Norbutas tikino negalįs kalbėti, nes „laukia, kol bus pakviestas į posėdį“.

Beje, stringantis trečiasis, didžiausias pagal lėšas ir darbų apimtis Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos projektas gali pasitarnauti sodo vadovo kėdei atlaisvinti. LŽ duomenimis, Aplinkos ministerija rudenį planuoja pertvarkyti Lietuvos zoologijos sodo valdymo struktūrą.