Žmonės gina marių pakrantę
Ku­piš­kio ra­jo­no Pa­lė­ve­nė­lės gy­ven­to­jai ne­ri­mau­ja ne­tek­sian­tys pa­čių pa­stan­go­mis įreng­to pui­kaus pa­plū­di­mio, mat jį nu­ma­ty­ta par­duo­di auk­cio­ne kar­tu su ne­be­vei­kian­čia mies­te­lio mo­kyk­la.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) aptikę žinią apie formuojamą žemės sklypą aplink nebeveikiančios Kupiškio rajono Palėvenėlės mokyklos pastatą, ir išsiaiškinę, kad į sklypą, kurį su visa buvusia mokykla ketinama parduoti aukcione, įeina ir miestelio pliažas, vietos gyventojai pabūgo nebetekti vietos poilsiui.

„Iki Kupiškio marių pakrantės suformuoto sklypo ribos teikia vilčių, kad mokyklos pastatą kas nors nupirks. Priešingu atveju mokykla gali virsti Palėvenėlės vaiduokliu.“

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas patvirtino, kad nebeveikiančios Palėvenėlės mokyklos pastatą išties ketinama parduoti aukcione. Jis taip pat pabrėžė, jog iki marių pakrantės suformuoto sklypo ribos teikia vilčių, kad pastatą kas nors nupirks. Priešingu atveju ne vienus metus šviesą miesteliui skleidusi mokykla gali virsti Palėvenėlės vaiduokliu ir pradėti kelti grėsmę žmonėms.

Vasaros įkarštyje – žinia

Palėvenėlės bendruomenės pirmininkas Julius Klikūnas teigė, kad, 1984 metais Kupiškyje ant Lėvens upės pastačius užtvanką, Kupiškio marių pakrante tapo visas Palėvenėlės miestelis. Nuo jo iki Kupiškio – mažiau nei 10 kilometrų. Bendruomenės pirmininkas konstatavo, kad nors „marių vandens prie miestelio yra daug“, įbristi į marias bei maudytis jose galima tik pačių Palėvenėlės gyventojų pastangomis įrengto pliažo teritorijoje. „Marių pakrantėje pastatėme prieplauką, persirengimo kabiną, sutvarkėme maudyklą. Taip pat įrengėme žaidimų aikštelę, surentėme sūpuokles, o dabar visa šia infrastruktūra naudojamės“, – sakė J. Klikūnas. Tačiau, anot jo, pačiame vasaros įkarštyje, kai gyvenimas tapo nebeįsivaizduojamas be pliažo ir maudyklos, netikėtai sužinota, kad pliažo teritorija patenka į formuojamą žemės sklypą aplink nebeveikiančią mokyklą.

„Žinoma, būtų gerai, jei buvusios mokyklos pastatą pavyktų parduoti ir jis nesunyktų, o galbūt ir mums, vietos gyventojams, parduotame pastate, kuriame vyktų kokia nors veikla, atsirastų darbo vietų“, – sakė bendruomenės pirmininkas. Tačiau bendruomenės nariams atrodo neteisinga, kad pastatas bus parduodamas drauge su pliažu. „Suprantame, kad pačios pakrantės parduoti neleidžia įstatymai. Tačiau, jei visuomenės poreikiams ir bus paliktas metras ar kitas pakrantės, ir žaidimų aikštelė, ir visi pliažo įrenginiai bus nebe mūsų“, – teigė J. Klikūnas. Jis tikino, kad bendruomenė pasirengusi grumtis su vietos valdžia.

Sprendžia dilemą

Alizavos seniūnė Raminta Ribokaitė tvirtino, kad šiuo metu išties sprendžiama dilema: ar nebeveikiančiai Palėvenėlės mokyklai priskirti iki Kupiškio marių prieinančią teritoriją ir tuomet bandyti aukcione parduoti mokyklą, ar atsižvelgti į bendruomenės reikalavimą ir palikti jiems pliažą, o apie mokyklą suformuoti sklypą, nesiekiantį marių. „Žinoma, kad suformavus sklypą iki pat vandens galbūt atsirastų vilčių mokyklą parduoti ir taip papildyti rajono biudžetą“, – svarstė seniūnė. Tuomet buvusiame ir iki šių dienų visai neblogai išsilaikiusiame mokyklos pastate galėtų būti įkurta turizmo bazė, tai būtų tinkama vieta ir bet kuriai socialinės paskirties įstaigai, tarkime, privatiems senelių namams.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius M. Mališauskas pripažino, kad nebeveikiančią Palėvenėlės mokyklą, kurioje iki šiol dar veikia biblioteka, išties norima parduoti aukcione. Būtent tuo tikslu dabar formuojamas žemės sklypas aplink pastatą.

Savivaldybės administracijos vadovas konstatavo, kad iki Kupiškio marių pakrantės suformuotas sklypas pastatui suteiktų nepalyginti didesnę vertę, taip pat atsirastų galimybė pastatą parduoti. Jis pabrėžė, jog visos Lietuvos vandens telkinių pakrantės priklauso visuomenei, taigi ir Palėvenėlę skalaujančių Kupiškio marių pakrantė jai liktų. M. Mališausko teigimu, kol kas atliekami tik pirminiai veiksmai rengiant buvusios mokyklos žemės sklypą, o su Palėvenėlės gyventojais šiuo klausimu vyks susitikimai, „bus ieškoma geriausio varianto“.

Įves tvarką?

Kaip rašyta „Lietuvos žiniose“, panašioje situacijoje atsidūrė ir Anykščių rajono Svėdasų miestelio gyventojai. Juos pasiekė žinia, kad jie taip pat gali netekti pačių pastangomis ir rankomis įrengto paplūdimio prie miestelio krantus skalaujančio Alaušo ežero. Toje vietoje Anykščių rajono savivaldybė formuoja žemės sklypus prie dviejų griūvančių statinių, kuriuos kartu su žemės sklypais numatyta parduoti aukcione. Komentuodamas tokią situaciją Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis tvirtino, kad žemės sklypai formuojami „stengiantis valstybėje įvesti tvarką“. Taip pat ji tikino, kad juos suformavus pati savivaldybės administracija imsis poilsio zonos prie Alaušo ežero tvarkymo, tad vietos bendruomenė esą nebeturės rūpesčių.