Vytis šuoliuoja link Kauno pilies
Spren­džiant pa­gal pir­mus bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus, skulp­tū­ra „Lais­vės ka­rys“ bus sta­to­ma prie Kau­no pi­lies.

Kauno miesto savivaldybei paskelbus apklausą, vakar 17 valandos duomenimis, už šią vietą buvo 68,92 proc. balsavusiųjų, 17,83 proc. kauniečių tautos simbolį Vytį norėtų matyti Nemuno saloje šalia „Žalgirio arenos“, o 13,40 proc. ‑ Santakos parke.

Projektą parėmė vilniečiai, kauniečiai ir mažesnių miestų bei miestelių gyventojai, taip pat Kalifornijoje, Čikagoje, Indianapolyje (JAV), Vokietijoje, Islandijoje, Rumunijoje, Rusijoje gyvenantys lietuviai.

Ne aukštesnė kaip 6 metrų

Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Aušra Partikienė informavo, kad kitą dieną tas pats ar kitas žmogus vėl gali balsuoti iš to paties kompiuterio. Taigi tas pats respondentas savo nuomonę galės pareikšti vienuolika kartų. Tačiau merijos valdininkė neatskleidė, kiek iš viso gyventojų jau pasakė savo nuomonę dėl Vyčio pastatymo vietos.

Architektas Jonas Audėjaitis šmaikštavo nesąs pranašas, bet linkęs manyti, kad kauniečių nuomonė per apklausai skirtą laiką kardinaliai nepasikeis. Balsavimas vyks iki sausio 22 dienos 9 valandos. Jo teigimu, visos trys skulptūrai siūlomos vietos tiek istoriniu, tiek architektūriniu požiūriu yra geros, jos – lygiavertės. „Galbūt pats netinkamiauasias yra Santakos smaigalys, nes jis yra užliejamas. Būtų negerai, jeigu vanduo skalautų skulptūros pamatą“, ‑ sakė J. Audėjaitis.

Praktiškai susiformavęs naujasis miesto centras ‑ Nemuno sala ‑ skulptūrai tinkama dėl aukščio. Čia monumentui nereikėtų taikyti jokių apribojimų. O štai šalia Kauno pilies, pasak architekto, nederėtų statyti aukštesnės kaip 6 metrų skulptūros.

Kauniečių pasirinkimas, matyt, šiek tiek palengvins Vyčio paramos fondo atstovų darbą renkant lėšas projektui įgyvendinti. Mat anksčiau kalbėta, kad priklausomai nuo parinktos vietos, skulptūros aukštis galėtų būti nuo 6,4 iki 7 metrų aukščio ir atitinkamai kainuotų nuo 470 iki 550 tūkst. eurų. Planuojama, jog „Laisvės karys“ bus sukurtas ir pastatytas vien už žmonių ir įmonių suaukotas lėšas.

Kreipėsi ir į 120 įmonių

Pasak vieno fondo atstovų Viliaus Kavaliausko, šiuo metu lėšų jau pervedė apie 570 žmonių. Aukojamų lėšų sumos svyruoja nuo 25 tūkst. iki 1 euro, esama didelių aukų doleriais. Margas ir pinigus pervedusių būrys: projektą parėmė vilniečiai, kauniečiai ir mažesnių miestų bei miestelių gyventojai, taip pat Kalifornijoje, Čikagoje, Indianapolyje (JAV), Vokietijoje, Islandijoje, Bukarešte (Rumunija), Maskvoje (Rusija) gyvenantys lietuviai.

„Vis dėlto suprantame, kad pavienių aukotojų lėšomis sumanymo įgyvendinti nepavyks, todėl jau esame išsiuntę prašymus 120 įmonių, tikimės verslo paramos. Netrukus pradėsime plakatų kampaniją, manome, kad tuomet pinigų srautas suintensyvės“, ‑ sakė V. Kavaliauskas.

Susitarimą dėl skulptūros „Laisvės karys“ statybos Kaune prieš pat Naujuosius metus pasirašė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, skulptorius Arūnas Sakalauskas ir Vyčio paramos fondo vadovas Česlovas Jezerskas. Siekiama, kad Vytis Kaune iškiltų iki liepos 6-osios, kai bus minima Valstybės diena. Pasak skulptūros autoriaus A. Sakalausko, vienintelė vieta, kur per tokį trumpą laiką įmanoma iš bronzos išlieti tokią skulptūrą, yra didžiulė liejykla Ukrainoje. Vyčiui gali prireikti apie 6 tonų bronzos.