Vilnius kviečia architektus siūlyti nacionalinės koncertų salės idėjas
Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė su Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ir Tarp­tau­ti­ne ar­chi­tek­tų są­jun­ga pir­ma­die­nį pa­skel­bė tarp­tau­ti­nį kon­kur­są na­cio­na­li­nės kon­cer­tų sa­lės ant sos­ti­nės Tau­ro kal­no ar­chi­tek­tū­ri­nei idė­jai.

Vienas svarbiausių būsimų architektų darbų vertinimo kriterijų – didžiosios salės akustinė kokybė, sako Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

„Vertinimo komisijai į pagalbą bus kviečiami ekspertai, mažiausiai vienas bus akustikas, turintis patirties kurti koncertų sales. Niekas neturi tikslo pastatyti gražų pastatą – ženklą, kuriame bus koncertų salė, kuri neveiks“, – žurnalistams pirmadienį sakė ji.

Konkurso darbų bus laukiama iki birželio 25 dienos, rezultatus ketinama paskelbti rugsėjį. Salės statybos, planuojama, turėtų prasidėti 2021 metais ir truktų dvejus metus.

Architektūrinio konkurso dalyviai turės suprojektuoti patį pastatą, dvi – 1500–1700 ir 500 vietų koncertines sales, repeticijų salę, erdves barams, vestibiulį su vaizdu į miesto panoramą, patalpas įvairiai kitai kultūrinei veiklai.

Naujasis pastatas, anot R. Leitanaitės, neturėtų būti aukštesnis, nei čia stovintis Profsąjungų rūmų pastatas, numatyti ir du požeminiai aukštai, skirti automobilių stovėjimui.

„Konkursas yra kreipimasis į visus architektus: ir į tuos, kurie turi didelę patirtį statyti, projektuoti koncertų sales, ir į tuos, kurie tos patirties neturi, bet turi labai gerų idėjų. Perkamas ne vardas, o geriausia idėja“, – pabrėžė ji.

Iš viso pastato projektavimui, statyboms numatyta skirti 52 mln. eurų – į šią sumą neįskaičiuoti avarinės būklės buvusių Profsąjungų rūmų griovimo darbai.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad koncertų salėje turėtų veikti Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos renginiai. Dar bus sprendžiama, kas valdys būsimą pastatą.

„Aukšto lygio tarptautinius standartus atitinkančios koncertų salės iki šiol nėra visose trijose Baltijos valstybėse. Taigi Vilnius ryškiai išsiveržtų į priekį tarptautinėje muzikos kultūroje ir kurdamas miesto patrauklumą“, – teigė ministras.

Be didžiosios salės akustikos, konkurse bus vertinama bendra architektūrinė koncepcija, architektūros išraiška, urbanistinių sprendinių kokybė, architektūros kokybė ir naujumas, pastato funkcionalumas, galimybės neviršyti numatyto biuždeto, ekologiniai ir aplinkosauginiai sprendimai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius priminė, kad pernai Vilniaus savivaldybė iš buvusių savininkų jau įsigijo pastatą už 6 mln. eurų ir ketina jį nugriauti po metų. Savivaldybė tikisi, jog salė atsiras 2023-iaisiais, Vilniui švenčiant 700-ąjį gimtadienį.

R. Šimašius sako, kad kartu bus sprendžiami ir susisiekimo su šia vieta klausimai – jau anksčiau savivaldybė svarstė, jog į kalną koncertų lankytojus keltų travelatorius, t.y. slenkantys laiptai ar takas, numatytas ir viadukas pėstiesiems ir dviratininkams per Tauro gatvę. Galutinai dėl to ketinama apsispręsti jau atrinkus pastato architektūrinį projektą.

„Turime jau planą aplinkos tvarkymui, bet jis turi būti sklandžiai susietas su pačiu pastatu. Nes patekimas yra labai svarbu žmonėms, kurie atvyksta viešuoju transportu, automobiliu o ypač pėsčiomis, nuo kalno apačios – tai turi būti darniai integruota“, – teigė meras.

Trijų geriausių idėjų autoriams numatytas prizinis fondas – atitinkamai 60, 40 ir 20 tūkst. eurų.

Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė yra sutarusi, kad ant Tauro kalno Vilniuje, vietoje Profsąjungų rūmų pastato, iki 2023-iųjų turėtų būti pastatyta moderni 1500–1700 vietų koncertų salė. Ji preliminariai kainuotų apie 50 mln. eurų.