Vilniuje – bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Sek­ma­die­nį vi­dur­die­nį Vil­niu­je star­ta­vo tra­di­ci­nis tarp­tau­ti­nis pa­gar­bos bė­gi­mas „Gy­vy­bės ir mir­ties ke­liu“, skir­tas žu­vu­sie­siems už Lie­tu­vos lais­vę 1991 me­tais pa­gerb­ti. Į jį už­si­re­gis­tra­vo re­kor­di­nis skai­čius – dau­giau nei nei 8,3 tūkst. įvai­raus am­žiaus žmo­nių, ke­ti­nan­čių įveik­ti 9 ki­lo­me­trų tra­są.

„Kad tiek žmonių ir tiek jaunų žmonių yra, tai rodo visuomenės stiprybę, tai rodo valstybės stiprybę, laisvės stiprybę – tai yra džiugu. Patriotizmo padidėjimas kilo su pirmomis turbūt ryškiausiomis grėsmėms – tai buvo Ukraina. Šis bėgimas, manyčiau yra tikras stiprybės atspindys „,– žurnalistams sakė krašto apsaugos Raimundas Karoblis.

Tarp susirinkusiųjų į bėgimą – daug jaunimo, karių, šaulių sąjungos atstovų, moksleivių, įvairių įstaigų ir institucijų darbuotojų.

„Pernai per 7 tūkstančių buvo, šiemet visu tūkstančiu daugiau“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas. Į bėgimą užsiregistravo entuziastai iš 17 užsienio šalių.

Vyriausiasiems bėgimo dalyviams – 80 metų, tokių yra trys. Bėgime dalyvaus ir vienerių metų vaikas.

„Bėgime dalyvauja ir 3–4 metų vaikas. Jam – tai jau trečiasis bėgimas“, – pasakojo V. Dobrovolskas.

Jau 27-ąjį kartą vyksiantis bėgimas, prasidantis nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse, driekiasi Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.

Tradicija tapusio bėgimo tikslas – skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei kovoje už jos Laisvę ir Nepriklausomybę.

Prieš bėgimą karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.

„Gyvybės ir mirties keliu“ bėgimai organizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose aštuoniose pasaulio šalyse. Šiais metais žuvusiuosius už Lietuvos laisvę pagerbs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Belgijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Estijoje ir Suomijoje. Čia bėgs daugiau nei 800 žmonių.

Sausio 13-ąją Lietuva minėjo Laisvė gynėjų dieną.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos– Atkuriamojo Seimo pastato.