Vilhelmo kanalas laukia turistų antplūdžio
Nuo šiol Ka­ra­liaus Vil­hel­mo ka­na­lu bus ga­li­ma ke­liau­ti ne tik pa­to­giau, bet ir įvai­res­nė­mis van­dens trans­por­to prie­mo­nė­mis.

„Atidarėme Lankupių šliuzą, kuris ribojo keliautojų galimybes iš Drevernos pasiekti Minijos upę. Šliuzas bus atvertas navigacijos sezonu, iki spalio 14 dienos. Nuo šiol pro jį galės praplaukti ir motoriniai laiveliai, kuriuose telpa 20–30 žmonių. Prieš tai net baidares tekdavo nešti sausuma, nes šliuzas buvo uždarytas. Dabar atsiveria naujos galimybės keliauti Drevernos upe, Vilhelmo kanalu, Minijos upe, Nemuno delta“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Rūta Cirtautaitė: „Klaipėdos rajono turizmo plėtrai Lankupių šliuzo atidarymas – labai reikšmingas įvykis. Dabar atsiveria naujos galimybės keliauti Drevernos upe, Vilhelmo kanalu, Minijos upe, Nemuno delta.“

Turizmo specialistai neabejoja, kad sprendimas atidaryti Lankupių šliuzą taps nauju proveržiu ir vietos verslininkams. Jie galės siūlyti keliones pamariu vandens arterijomis.

Blokavo judėjimą

Vis labiau pažintinį turizmą plėtojanti Klaipėdos rajono savivaldybė šią savaitę pranešė, kad VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos laivo „Vytis“ įgula atidarė Lankupių šliuzo vartus. „Jau seniai buvo svarstoma atverti juos. Tai – paveldosauginis objektas, tad ne taip paprasta išspręsti įvairus klausimus. Šliuzo vartai reikalavo remonto, buvo užsinešę dumblu, įvairiomis sąnašomis, todėl neatsidarinėjo. Darbų konkursą laimėjusi Vidaus vandens kelių direkcija pernai išvalė objektą, o dabar bus skelbiamas naujas konkursas šliuzo priežiūros taisyklėms parengti“, – aiškino R. Cirtautaitė.

Klaipėdos rajono vicemerės teigimu, šliuzui būtina turėti nuolatinį prižiūrėtoją, nes kilus potvyniams vartai turės būti uždaromi. „Gal kai kam tai atrodo smulkmena, tačiau mūsų rajono turizmo plėtrai Lankupių šliuzo atidarymas – labai reikšmingas įvykis. Parengta ir vykdoma edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“, kviečianti į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną. Vasarą žmonės mėgsta keliauti iš Drevernos to paties pavadinimo upe į Vilhelmo kanalą, kuris susijungia su Minijos upe būtent ties Lankupiais. Uždarytas ar vos pravertas šliuzas blokuodavo laisvą judėjimą vandens keliu“, – kalbėjo politikė.

Anot jos, nuo šiol iš Drevernos upėmis ir kanalu galės laisvai plaukioti ne tik baidarės, bet ir mažieji pramoginiai laivai. Turistiniai maršrutai jais iš Nidos į Mingę, Šilutę, o iš Juodkrantės – į Dreverną jau ne vienus metus yra itin populiarūs. „Mūsų rajonas suinteresuotas plėtoti vandens kelių trasas. Tikimės, jog Lankupių šliuzo atidarymas paskatins sukurti naujų maršrutų“, – vylėsi Klaipėdos rajono vicemerė.

Laukia lūžio

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva Buivydienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Lankupių šliuzo atidarymas – didžiulės reikšmės įvykis pamariui. „Ne kartą dėl to kreipėmės į rajono savivaldybę, tad džiaugiamės, jog ledai pagaliau pajudėjo. Atviras šliuzas – svarbus elementas kulinariniam edukaciniam projektui „Žuvies kelias“ plėtoti. Keliaujantieji Vilhelmo kanalu susidurdavo su nemalonia kliūtimi, nes šliuzo vartai būdavo vos praviri ir nejudėdavo iš vietos. Viskas – apsinešę dumblu, maurais, įklimpę. Pernai valymo darbus atliko Vidaus vandens kelių direkcija, tad dabar galės praplaukti ir motoriniai laivai. Vartai atsivėrė apie 5–6 metrus“, – pasakojo ji.

Pasak D. Buivydienės, dar reikėtų sutvarkyti ir Drevernos šliuzą. „Jo vartai atsidaro tik iki 4 metrų. Bet kokiu atveju Lankupiai jau nebebus kliūtis, todėl manome, kad šią vasarą pamario vandens turizmo laukia didžiulis lūžis“, – tvirtino Klaipėdos rajono TIC vadovė.

Vilhelmo (arba Klaipėdos) kanalas – tai 1863–1873 metais prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas hidrotechninis objektas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą su Minija (per ją – su Nemunu) ir taip aplenkęs Kuršių marias. Kanalo ilgis 25–27 km, plotis 28–30 m, vidutinis gylis siekia 1,7 metro. Kanalo pradžia – ties Lankupiais, čia jis atsišakoja iš Minijos, paskui eina į šiaurės vakarus, pro Dreverną, galiausiai pasiekia Klaipėdą ir susijungia su Malkų įlanka.