Vijūnėlės dvaro bylos neatnaujins
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas at­me­tė Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bės pra­šy­mą at­nau­jin­ti va­di­na­mo­jo Vi­jū­nė­lės dva­ro by­los pro­ce­są. To pra­šė Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė, mo­ty­vuo­da­ma tuo, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, ne­tei­sin­gai in­terp­re­ta­vo Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą.

„Paaiškėjus naujai faktinei aplinkybei, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netinkamai aiškino Konstitucinio Teismo 2016 metų liepos 8 dienos nutarimą ir nepagrįstai rėmėsi juo darydamas išvadą dėl Vyriausybės nutarimo galiojimo automatinio atkūrimo, akivaizdu, jog žinodamas šią faktinę aplinkybę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų padaręs kitokias išvadas“, – rašoma savivaldybės skunde.

Pastato savininkas Ž. Povilonis su teismų sprendimais nesutinka ir yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą, konstatuodamas, jog „teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė“, o nutartį paliko nepakeistą.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Beveik 600 kvadratinių metrų pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 metų birželį neskundžiama nutartimi paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla, kurioje už delsimą vykdyti teismo sprendimą pastato savininkams prašoma skirti apie 80 tūkst. eurų baudą.

Pastato savininkas Ž. Povilonis su teismų sprendimais nesutinka ir yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Birželį Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė žemesnės instancijos teismui nagrinėti Ž. Povilonio prašymą dėl galimybės neteisėtu pripažintą statinį perstatyti, o ne griauti.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.

Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas yra pripažinęs prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.