Vardo keitimas įžiebė pyktį: nenori būti Gargždais
Klai­pė­dos ra­jo­no me­ri­jos val­džios pla­nai mi­nė­tos sa­vi­val­dy­bės pa­va­di­ni­mą keis­ti į Gargž­dų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę su­lau­kė et­ni­nio Ma­žo­sios Lie­tu­vos re­gio­no gy­ven­to­jų pa­si­pik­ti­ni­mo.

Esą iš žemėlapio ištrynus Klaipėdos rajono pavadinimą būtų pasikėsinta į istorinės atminties naikinimą, etninio regiono tapatybę. „Pavadinimo keitimas yra toks pat barbariškas kaip kapinių, istorinio paveldo griovimas ir naikinimas. Argi mūsų nejaudino, kai gražūs Mažosios Lietuvos kaimų vardai 1938 metais buvo galutinai nušluoti nuo žemėlapių ir pakeisti vokiškais? Ar mūsų nežeidžia, kad tų kaimų pavadinimai pakeisti rusiškais? Tačiau tai darę užkariautojai elgėsi pagal kardo teisę... Nemanau, kad Gargždų miesto piliečiai norėtų elgtis panašiai kaip tie užkariautojai“, – viešame laiške politikams rašė Klaipėdos krašto rašytoja Edita Barauskienė.

Sigitas Karbauskas: „Neseniai Vidaus reikalų ministerijoje išgirdome, kad planai naikinti žiedines savivaldybes atidedami, tačiau mūsų atvejis – išskirtinis, nes Klaipėdos miesto valdžia dirba uostamiestyje, o Klaipėdos rajono – jo centre Gargžduose.“

Tuo metu Klaipėdos rajono valdžia tikina, kad pakeisti pavadinimą reikia kaip tik siekiant išgryninti savivaldybės identitetą ir pagaliau išlįsti iš Klaipėdos miesto savivaldybės šešėlio.

Rengs apklausą

Keisti pavadinimą Klaipėdos rajono politikus paskatino Vyriausybės planai po poros metų naikinti vadinamąsias žiedines rajonų savivaldybes, juosiančias didelius miestus. Pavyzdžiui, Panevėžio, Kauno miestų ir rajonų savivaldybių administracijos įsikūrusios Panevėžyje, Kaune.

„Mūsų atvejis išskirtinis, nes Klaipėdos miesto valdžia dirba uostamiestyje, o Klaipėdos rajono – jo centre Gargžduose. Jau pavargome būti tapatinami su Klaipėda. Uostamiesčio specifika absoliučiai skiriasi nuo Klaipėdos rajono. Neseniai Vidaus reikalų ministerijoje išgirdome, kad planai naikinti žiedines savivaldybes atidedami, tačiau mums tai esmės nekeičia. Praėjusį mėnesį Klaipėdos rajono taryba balsavo ir nusprendė organizuoti visuotinę apklausą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Anot jo, apie mėnesį truksiančioje apklausoje dalyvaus 11-oje seniūnijų gyvenantys, rajone registruoti ir balso teisę turintys Lietuvos piliečiai – per 44 tūkst. žmonių. „Jie galės ateiti į seniūnijas ir pareikšti savo nuomonę: pritarti arba ne savivaldybės pavadinimo keitimo klausimu. Apklausa bus laikoma įvykusia, jeigu joje dalyvaus ne mažiau kaip 5 proc. gyventojų. Tada jau rajono taryba svarstys iniciatyvą ir atsižvelgs į balsavimo rezultatus. Gyventojų nuomonė ne privaloma, o rekomendacinio pobūdžio. Jei taryboje bus nuspręsta keisti savivaldybės pavadinimą į Gargždų, kreipsimės į Vyriausybę, ši – į Seimą. Dabar girdime įvairių nuomonių, ir tai normalu“, – tikino S. Karbauskas.

Esą politikams, valdininkams labai dažnai tenka susidurti su atvejais, kai prašant finansavimo ar derantis dėl investicijų Klaipėdos rajone atšaunama, kad uostamiestyje ir taip visko yra. „Sakome, kad Klaipėdos rajonas – ne uostamiestis. Jo administracinis centras – ne Klaipėdoje, bet Gargžduose. Negalima tapatinti mūsų su Klaipėda, nes esame labiau kaimiškų vietovių teritorija, turinti pajūrio ruožą, nuostabų upių tinklą, Kuršių marių pakrantę, piliakalnių“, – kalbėjo S. Karbauskas.

Savivaldybės administracijos direktoriui pritarė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Jam irgi ketinimas keisti pavadinimą neatrodo žalingas. „Tiesiog nebebus dviejų savivaldybių, kurių pavadinime – Klaipėdos vardas. Liks Klaipėdos miesto ir Gargždų savivaldybės. Dabar retas žino, kad mūsų rajono administracinis centras – Gargždai, o ne Klaipėda. Būna daug painiavos ir aiškinimo“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino jis.

Kalamas pleištas

Tačiau savivaldybės pavadinimo keitimas jau sulaukė etniniame Mažosios Lietuvos regione gyvenančių žmonių neigiamos reakcijos. „Man neaiškūs tokios akcijos motyvai. Gargždiškiai mano, jog tai daro iš patriotinių paskatų, o mes, Klaipėdos krašto gyventojai, susitelksime ir įrodysime, kad esame savo krašto patriotai. Tai iš karto užprogramuoja Klaipėdos rajono žmonių bendruomenės skaldymą. Ar jūs būsite patenkinti, jei mes skelbsime, kad norime Priekulės rajono? Tuokart turėsite Gargždų rajoną, tačiau be Priekulės, Drevernos, Agluonėnų, Dovilų... Kam to reikia?“ – svarstė rašytoja E. Barauskienė. Jos teigimu, politikai ir valdininkai turėtų pakeisti savo mąstymą apie Klaipėdos krašto paveldo saugojimą gerąja linkme ir nekeisti istorinio bei seniai nusistovėjusio Klaipėdos rajono pavadinimo kitu.

Vaclovas Macijauskas: „Rajonas sudarytas iš dviejų etninių dalių – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Bet koks tų santykių perkonstravimas gali baigtis rajono padalijimu ir silpninimu. Iki šiol takoskyros nebuvo.“

Klaipėdos rajono tarybos narys Vaclovas Macijauskas įžvelgė kelias blogas tendencijas. „Pirmoji: šie dalykai vyksta savivaldos rinkimų išvakarėse, nes dėmesys nukreipiamas nuo pagrindinių rajono problemų. Negerai, kai Klaipėdos miestas gviešiasi rajono teritorijos, o Vilniuje skelbiama, kad reikėtų naikinti žiedines savivaldybes. Tai gresia rajono padalijimu, Gargždai gali likti Kalvarijos lygio savivaldybe. Politikai nesupranta etninių rajono, kuris sudarytas iš dviejų etninių dalių – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos, šaknų. Bet koks tų santykių perkonstravimas gali baigtis rajono padalijimu ir silpninimu. Iki šiol takoskyros nebuvo“, – dėstė V. Majauskas.

zemaiciupartija.lt nuotrauka

Kad apklausa tikrai supriešins rajono gyventojus, neabejojo ir Klaipėdos rajono tarybos narė Audronė Balnionienė. „Tarkime, žmonės iš Kretingalės, Dituvos, Priekulės, Slengių ir dirba, ir vaikus į darželius, mokyklas leidžia netoli esančioje Klaipėdoje. Jie tikrai nematys poreikio būti Gargždų, su kuriais niekaip nesusiję, o ne Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojais. Tačiau kitų vietovių žmonėms politikų pasiūlymas gali būti priimtinas“, – kalbėjo tarybos narė.