Valdininkus budina ir visuomenininkai
Ne­lauk­da­mi, kol val­di­nin­kai ap­sisp­ręs dėl „Čiur­lio­nio ke­lio“, nu­sid­rie­ku­sio per Drus­ki­nin­kų ir Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jas, me­džio skulp­tū­rų at­ei­ties, vi­suo­me­ni­nin­kai pa­tys grie­bė­si jas gel­bė­ti, kad at­ei­ty­je bū­tų ką res­tau­ruo­ti. Taip jie ti­ki­si pa­ža­din­ti val­di­nin­kus iš abe­jin­gu­mo mie­go spren­džiant šių skulp­tū­rų li­ki­mą.

„Čiurlionio kelias“ – medžio skulptūrų ansamblis, sukurtas mūsų šalies tautodailės meistrų, minint šimtąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines (1975–1976 metais). Būrys garsiausių to meto medžio drožėjų, kalvių, stalius, tapytoja (Stanislovas Riauba, Ipolitas Užkurnys, Monika Bičiūnienė, Stasys Karanauskas, Vytautas Jarutis, Jonas Jucius, Jonas Paulauskas, Vytautas Savickis, Vytautas Ulevičius, Pranas Dužinskas, Juozas Grabauskas, Kazys Nemanis, Jonas Ignotas, Adolfas Gedvilas, Justinas Jonušas, Adolfas Viluckis, Jurgis Ambrazevičius ir kt.) sukūrė 24 kūrinius – skulptūras, stogastulpius, kompozicijas. Kūrybinėje stovykloje dalyvavo ir iš baigtų skulptūrų ansamblį sukūrė (sugrupavo, surado vietas, ritmą, kuris gerai jaučiamas nuosekliai apžiūrint ansamblį, išdėstytą nuo Senosios Varėnos iki Druskininkų) žinomas lietuvių skulptorius Steponas Šarapovas ir menotyrininkė, dirbusi tuometiniuose Liaudies kūrybos rūmuose, Aldona Kireilienė.

Atsibodo laukti

Šiandien pusė „Čiurlionio kelio“ skulptūrų baigia sugriūti. Ypač daug nerimo kelia triptiko ties Merkinės sankryža būklė – jau visiškai nuimtas sutrešęs tiltelis, panašus likimas gali ištikti ir suolelį – atsisėsti ant jo rizikinga. Kuo greičiau reikėtų gelbėti medžio drožėjo S. Karanausko ir kalvio V. Jaručio Žalčio Žilvino medinę skulptūrą, nes gerokai apipuvusi jos apačia. Nebematyti žodžių – autorių pavardžių ant vienos triptiko skulptūros Varėnoje, o ir daugelio kitų skulptūrų būklė neką geresnė.

„Jau daugiau kaip metus ir valdininkams, ir paminklosaugininkams vis primename, kad reikia ką nors daryti. Juk negalima leisti skulptūromis sunykti. Beldžiausi į įvairias duris, bet nė vienos neatsivėrė“, – „Lietuvos žinioms“ teigė M. K. Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkė, menotyrininkė Aušra Česnulevičienė.

Nesulaukdami, kol kas nors žengs kokius nors realius žingsnius išsaugant medžio skulptūras, M. K. Čiurlionio draugijos nariai patys savo iniciatyva ėmėsi skulptūras tvarkyti – jas nuvalyti, nuplauti. Tačiau didžiausia bėda, pasak A. Česnulevičienės, kad iki šiol neišspręsta šių skulptūrų priklausomybė – jos tarsi niekieno: neturi tikrojo savininko, teisiškai neregistruotos. Todėl šiais kūriniais nėra kam rūpintis. Be to, dalis skulptūrų stovi ant privatiems asmenims priklausančios žemės, bet savininkams nenumatyti žemės naudojimo po skulptūromis servitutai.

Viskas gerai?

Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vedėjas Alius Baranauskas neigė, kad „Čiurlionio kelio“ skulptūrų būklė yra labai bloga, kad jas reikėtų kuo skubiau gelbėti. „Jų būklę mes vertiname kaip patenkinamą“, – tvirtino jis.

A. Baranausko nuomone, skulptūrų priežiūra turėtų pasirūpinti Druskininkų bei Varėnos rajono savivaldybės. Esą jos tai ir daro, esant būtinybei „paremontuoja“. Tačiau, anot paveldosaugininko, nieko blogo nenutiktų, jei prie to prisidėtų ir visuomenininkai – esą svarbiausia, kad skulptūros nebūtų žalojamos. Tačiau A. Baranauskas pripažino esant didelę problemą – iki šiol skulptūros neturi šeimininko.

Surištos rankos

Pagal galiojančią tvarką, tokius nekilnojamojo kultūros paveldo dailės objektus privalu prižiūrėti savivaldybėms. Tiek Varėnos rajono meras Algis Kašėta, tiek Druskininkų vicemeras Linas Urmanavičius tikino, kad merijos kiek galėdamos rūpinasi skulptūromis, jas prižiūri. Tačiau imtis iniciatyvos jas restauruoti savivaldybės negali, nes tai ne jų turtas. O investuoti į ne savo turtą merijoms neleidžia Lietuvos įstatymai. „Kai skulptūros nuvirsta, pasvyra, jas tvarkome, kiek galime“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Kašėta.

L. Urmanavičius tvirtino, kad 2000 metais vykstant administracinei reformai, kai Druskininkų savivaldybei buvo perduodamos kaimiškosios teritorijos, turėjo būti perduotas ir tose teritorijose esantis turtas, taip pat – ir skulptūros. „Tačiau skulptūros mums nebuvo perduotos“, – tikino vicemeras.

O nacionalizuoti skulptūrų merijos taip pat negali. Jas galėtų perimti tik kaip bešeimininkį turtą, tačiau tai – ilgas, per teismus vedantis kelias.

Pirmųjų požymių, kad valdininkai sujudėjo, jau esama: šią savaitę Kultūros ministerija įregistravo ministrės įsakymo projektą, kuriuo „Čiurlionio kelio“ skulptūros būtų skelbiamos valstybės saugomais kultūros paveldo objektais.

Pirmieji žingsniai

Varėnos rajono meras A. Kašėta pabrėžė, jog savivaldybė ne kartą kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad „Čiurlionio kelio“ skulptūros būtų įtrauktos į valstybės saugomų kultūros objektų sąrašus ir joms restauruoti būtų skirta lėšų iš valstybės biudžeto. „Valdininkai vis žadėjo, bet to nepadaryta iki šiol. Todėl nežinau, kas laukia šių kūrinių, nes skulptūroms restauruoti reikia daug pinigų. Darbai turi būti atlikti kompleksiškai. Tikrai nežinau, kodėl Kultūros ministerija delsia“, – tikino meras.

Tiesa, pirmųjų požymių, kad valdininkai sujudėjo, jau esama. Šią savaitę Kultūros ministerija teisės aktų projektų sąvade įregistravo kultūros ministrės įsakymo projektą, kuriuo „Čiurlionio kelio“ skulptūros būtų skelbiamos valstybės saugomais kultūros paveldo objektais. Jas ketinama įtraukti į kuriamą nacionalinį M. K. Čiurlionio kultūros kelio maršrutą, bet baiminamasi, kad iki to laiko, kol bus suformuotas šio kelio maršrutas, skulptūros visiškai nesunyktų.

Nacionalinį M. K. Čiurlionio kultūros kelio maršrutą žadama sukurti iki 2025 metų, kai bus minimos garsaus mūsų šalies menininko 150-osios gimimo metinės. Planuojama, kad maršrutas apims Druskininkus, Varėną, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą. Į jį bus įtraukti svarbiausi objektai ir renginiai, susiję su dailininko ir kompozitoriaus gyvenimu bei kūryba.