Vaikžudė anksčiau laisvės neišvys
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas nu­spren­dė ne­trum­pin­ti lais­vės at­ėmi­mo iki gy­vos už dvie­jų sū­nų nu­žu­dy­mą nu­teis­tai Al­mai Svir­bu­ta­vi­čie­nei, anks­čiau tu­rė­ju­siai Jo­nai­tie­nės ir Bru­žai­tės pa­var­des.

Nuteistosios skundas atmestas, BNS pranešė teismo atstovė Vilma Budėnienė.

2008 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas tuomet A. Bružaitę (Jonaitienę) pripažino kalta dėl savo dviejų mažamečių vaikų nužudymo ir skyrė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pasiūlytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

8 ir 12 merų broliukai buvo nužudyti 2007 metų kovą, pasmaugtų vaikų kūnai buvo išvežti ir išmesti į upelį.

Iki šiol Lietuvoje nė vienai moteriai nebuvo paskirta ši aukščiausia įstatymu numatyta bausmė. Įkalinimu iki gyvos galvos buvo baudžiami tik vyrai.

Nuteistoji prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo šiemet liepos 19 dieną nutartį, kuria atmestas jos prašymas paskirti jai terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę.

A. Svirbutavičienė skunde teigia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas jos prašymą, turėjo tiesiogiai taikyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2017 metų gegužės 23 dieną sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus. Tada EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Be to, nuteistoji skunde rėmėsi Vyriausybės pastabomis byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, pagal kurias ji vertina, kad galėjo ir gali pasinaudoti minėto EŽTT sprendimo išaiškinimais, kreipdamasi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme.

„Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Vyriausybės pozicija, kad byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nurodyta reglamentavimo spraga dėl galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 metų gegužės 23 dienos sprendimo išaiškinimus“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teisėjų kolegijos, tokia spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reglamentavimą, o pagal Konstituciją teismas nėra teisėkūros subjektas.

Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta tokių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.