Vaikų globą skatina pinigais
Aly­taus mies­to val­džia nu­ta­rė pa­sek­ti ki­tų ša­lies sa­vi­val­dy­bių pa­vyz­džiu ir kas mė­ne­sį mo­kė­ti be­veik po 500 eu­rų šei­moms, su­ti­ku­sioms glo­bo­ti be glo­bos li­ku­sius vai­kus.

Taip siekiama, kad kuo mažiau mažųjų alytiškių augtų institucinėse globos įstaigose. Tačiau tuo nepatenkintos kai kurios šeimos, auginančios savo vaikus ir paramos nei iš savivaldybės, nei iš valstybės nesulaukiančios.

Finansinė paskata

Alytaus miesto tarybos sprendimu už kiekvieną globojamą vaiką, kuriam teismo yra nustatyta nuolatinė globa, nuo šių metų pradžios skiriama 13 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesinė išmoka – 494 eurai. Šie pinigai skiriami už vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi mokykloje ar profesinio rengimo centre, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Pagalbos lėšos turi būti naudojamos globojamam vaikui ugdyti ir lavinti, jo sveikatos priežiūrai, užimtumui, drabužiams, kišenpinigiams, kitoms reikmėms.

Sprendimą dėl pagalbos pinigų šeimai skyrimo ar nebemokėjimo priims savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Planuojama, kad šiais metais nuolatinė globa gali būti skirta penkiems vaikams, jų globėjai bus paremti beveik 30 tūkst. eurų. Iki šiol Alytaus miestas globėjams papildomų lėšų neskirdavo. Už vieną globojamą vaiką jie gaudavo 304 eurų mėnesinę išmoką iš valstybės. Tad dabar už vieną globojamą vaiką, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytuje, globėjas iš viso per mėnesį gaus 898 eurus.

Ar taip nėra sudaromos sąlygos iš vaikų daryti „biznį“ – valstybė vaiką iš motinos paima ir perduoda nuolatinei senelės globai kartu su nemenkais globos pinigais.

Anot Alytaus mero Vytauto Grigaravičiaus, taip siekiama, kad kuo mažiau vaikų augtų Alytaus miesto šeimos centre. Jame šiuo metu glaudžiasi apie pusšimtį vaikų. „Norime, kad jų ten kuo greičiau mažėtų. Tiesa, ne visi vaikai yra iš Alytaus, be to, dalis jų jau yra paaugliško amžiaus ir globėjų ne visada pageidauja“, – teigė V. Grigaravičius. Pasak jo, nutarus skirti daugiau lėšų už vaikų globą šeimose tikimasi, kad daugiau alytiškių apsispręs globoti be tėvų globos likusius vaikus.

Reikalinga visokia parama

Alytus – toli gražu ne vienintelė šalies savivaldybė, nutarusi globėjams mokėti išmokas už vaikų globą. Tai jau ne vienus metus daro Alytaus rajono savivaldybė, pernai skirti tokias išmokas globojamiems vaikams nutarta ir Vilniuje. Sostinėje taip remiamos šeimos ar asmenys, globojantys ne tik giminystės ryšiais nesusijusius vaikus, bet ir globojantys giminystės ryšiais susijusius vaikus, bei šeimynos.

Globojant vieną vaiką, šeimai ar asmeniui, be valstybės garantuotos vaiko globos (rūpybos) išmokos bei tikslinio globos (rūpybos) priedo – 304 eurų, papildomai iš miesto biudžeto kas mėnesį mokama 114 eurų dydžio išmoka, globojant du vaikus – 190 eurų, globojant tris ir daugiau vaikų – 304 eurų išmoka. Globojant vaiką iki 3 metų amžiaus, pagalbos pinigų suma papildomai didinama 38 eurais per mėnesį. Be to, nuo praėjusių metų vidurio Vilniaus miesto savivaldybė moka vienkartinę 500 eurų įsikūrimo išmoką giminystės ryšiais nesusijusio globojamo vaiko gyvenamajai erdvei sukurti ir būtiniausiems reikmenims įsigyti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais išmokas šeimoms, globojančioms tėvų globos netekusius vaikus, skyrė 16 savivaldybių – be minėtų, dar ir Kauno, Panevėžio miestų, Druskininkų, Lazdijų, Jonavos bei kitų rajonų savivaldybės.

Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas Tomas Rimkus „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog kiekviena paskata, nesvarbu, materialinė ar moralinė, vaikus globoti priimančioms šeimoms yra svarbi. „Rasti žmonių, kurie sutiktų globoti vaikus tol, kol jie užaugs, nėra taip paprasta. Gal Vilniuje, Kaune, kituose dideliuose miestuose globotojų ir atsiranda, tačiau kaimuose, mažesniuose miesteliuose, miestuose, kuriuose žmonės vieni kitus pažįsta, rasti jų sudėtinga“, – tikino T. Rimkus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo globojami 8178 vaikai: šeimose – 5251, šeimynose – 394, globos institucijose – 2417, pas budinčius globotojus – 116.

Jaučiasi skriaudžiamos

Vos tik Lietuvoje garsiau prabylama apie valstybės bei savivaldybių skiriamą finansinę paramą vaikus globojančioms šeimoms ir šeimynoms, pasigirsta savo vaikus auginančių šeimų nuogąstavimų apie galimą neteisybę. Esą jos yra diskriminuojamos, nes tokios finansinės paramos nei iš valstybės, nei iš savivaldybių negauna – net gyventojų pajamų mokesčio lengvatų neliko, tik vaiko pinigai.

„Tai tikrai neteisinga. Taip, suprantu, iš pradžių šeimoje ar šeimynoje atsiradus globotiniui reikalinga parama būstui pertvarkyti – naujai vaiko lovai, kitoms reikmėms. Tačiau vėliau to vaiko poreikiai yra tokie patys, kaip ir mūsų vaikų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė alytiškė Viktorija, kartu su vyru auginanti du vaikus.

Anot jos, nors tiek globėjų šeimoje augančių, tiek su tėvais gyvenančių vaikų poreikiai yra vienodi, šeimų finansinės galimybės labai skirtingos – tėvai negali skirti tiek lėšų savo vaikų papildomam ugdymui, laisvalaikiui, kiek išgali globėjai. Tėvų pajamos yra kur kas kuklesnės, nes gyvenama tik iš atlyginimų, o vaiką globojanti šeima gauna ne tik valstybės, bet dabar ir savivaldybės paramą.

„Ar taip nėra sudaromos sąlygos iš vaikų daryti „biznį“ – valstybė vaiką iš motinos paima ir perduoda nuolatinei senelės globai kartu su nemenkais globos pinigais, nors tiek motina, tiek senelė, tiek ir globojamas vaikas gyvena tame pačiame name ar bute. Vargu ar turėtų taip būti“, – svarstė alytiškė.

Svarbu neperlenkti lazdos

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad situacija, kai savivaldybėse yra neadekvačiai didinamos išmokos vaikų globėjams, kelia nerimą, ir savo vaikus auginančios šeimos tikrai gali jaustis diskriminuojamos.

„Valstybėje turėtų būti svarbios tiek savo vaikus auginančios šeimos, tiek tos, kurios apsiėmė globoti be tėvų globos likusius vaikus. Tačiau kol kas daugiausia finansinio dėmesio yra skiriama tik globotinių turinčioms šeimoms, o savo vaikus auginančios šeimos tarsi lieka šešėlyje“, – kalbėjo R. J. Dagys. Pasak jo, valstybėje reikėtų stengtis išlaikyti balansą ir nesukurti sistemos, kuri skatintų „globėjų verslą“.

Parlamentaro nuomone, numatant globotojams mokėti išmokas iš savivaldybių biudžetų, reikėtų labai gerai apskaičiuoti ir neperlenkti lazdos, nes pagrindinis tikslas turėtų būti be globos likusių vaikų įvaikinimas, o ne globa. Ir nesvarbu, vaikas globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos namuose – tai vis tiek yra globa valstybės institucijoje, nes valstybė tam skiria pinigų. Būtent į tai kol kas Lietuvoje ir orientuojamasi, bet ne į įvaikinimą.

„Paprašėme SADM pateikti skaičiavimus, kiek ir kas remia globojamus vaikus ir juos globojančias šeimas, kad būtų galima išanalizuoti esamą situaciją ir užbėgti už akių galimoms problemoms bei piktnaudžiavimui, kaip buvo su socialinėmis pašalpomis. Kol kas tokių duomenų nesulaukėme“, – pasakojo R. J. Dagys.