Užkertamas kelias pasivažinėjimams „į šalį“
Gy­ven­to­jams pra­dė­jus skųs­ti tar­ny­bi­niais au­to­mo­bi­liais va­ži­nė­jan­čius ir sa­vo as­me­ni­nius rei­ka­lus tvar­kan­čius val­di­nin­kus ir ki­tus dar­buo­to­jus, Ša­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ėmė dieg­ti ke­lio­nių ste­bė­ji­mo ir kon­tro­lės sis­te­mą. To­kia sis­te­ma ku­rį lai­ką jau be­si­nau­do­jan­čių sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai tei­gia, kad ji veiks­min­ga.

39-iuose Šakių rajono savivaldybės automobiliuose, kuriais vežiojami moksleiviai ir darbo reikalais važinėja merijos specialistai, seniūnijų vadovai bei socialiniai darbuotojai, šiuo metu diegiama vadinamoji sekimo sistema. Ji leis kontroliuoti, kada išvyko, kuria kryptimi juda, kur sustojo, kiek laiko stovėjo, kokiu greičiu važiavo ir kiek degalų sunaudojo kiekviena „valdiška“ mašina.

Dainius Grincevičius: „Socialinius darbuotojus norime taip priversti kuo dažniau aplankyti vadinamąsias rizikos šeimas.“

Šakių rajono savivaldybės administracijos vadovas Dainius Grincevičius „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, jog imtis tokios priemonės privertė gyventojų skundai, kad ne vienas vietos valdininkas merijos automobiliu yra „pasukęs iš kelio“ tvarkyti savų reikalų. Esą įdiegus sekimo sistemą tokių skundų nebebūtų.

Šakių rajono savivaldybės Lukšių seniūnijai vadovaujantis Vidas Cikana teigė, kad nei jis, nei kiti darbuotojai numatyta naujove pernelyg nesidžiaugia. „Apmaudu, kad mumis taip nepasitikima“, – apgailestavo jis. Seniūnas svarstė, kad kuriama nepasitikėjimo atmosfera yra vienas veiksnių, kodėl žmonės nebenori gyventi Lietuvoje, kraunasi lagaminus ir išvyksta svetur.

Itin seks socialinius darbuotojus

Administracijos direktorius D. Grincevičius tvirtino, jog kontroliuoti, kur važinėjama savivaldybės automobiliais, nutarta ir dėl to, kad būtų užtikrinta socialinių darbuotojų darbo kontrolė.

„Socialinius darbuotojus norime priversti kuo dažniau aplankyti vadinamąsias rizikos šeimas ir taip išvengti tragedijų, kurios būtent tokiose šeimose ir įvyksta“, – aiškino jis. D. Grincevičius pabrėžė, kad bus itin tikrinami socialinių darbuotojų maršrutai, žiūrima, ar jie tikrai aplankė tas šeimas, kurios įrašytos į socialiai pažeidžiamų šeimų sąrašą. „Mūsų siekis – kad tokios šeimos būtų lankomos ne retkarčiais, o kuo dažniau“, – pakartojo administracijos vadovas.

Jis pridūrė, jog stebėjimo bei kontrolės sistema bus įdiegta ir į rajono mokyklų turimus automobilius. Anot jo, toks automobilių judėjimo tikrinimas darbuotojus turėtų skatinti dar geriau ir atsakingiau dirbti, taupyti darbo laiką ir degalus.

Lukšių seniūnas V. Cikana teigė, jog sprendžiant seniūnijos reikalus jam niekada nepakako vien valdiško automobilio, per vadovavimo seniūnijai metus yra „suvažinėjęs“ ne vieną nuosavą mašiną. „Viena seniūnijai priklausančia „Škoda“ dalijamės su socialinėmis darbuotojomis, tad mums jos vienos tikrai nepakanka“, – pasakojo seniūnas. Jis pareiškė netikintis, kad sekimas užkirstų kelią neūkiškumui. „Net jei mes visi kartu ir sutaupysime degalų už kokį šimtą eurų, nemanau, jog iš to būtų daug naudos, juolab kad žinoma, kaip ištaškomi pinigai per įvairias projektines ar kitas veiklas“, – kalbėjo V. Cikana. Jis anksčiau yra buvęs Šakių rajono meru.

„Paklydimų“ būta

sakiai.lt nuotrauka

Zarasų rajono savivaldybė buvo viena pirmųjų šalies savivaldybių, kur 2014-ųjų viduryje buvo įvesta tarnybinių automobilių stebėjimo ir kontrolės sistema. Jos administracijos direktoriaus pavaduotojas Renius Kisielius tikino, kad ši sistema pasiteisino su kaupu, nors iš pradžių darbuotojai jos baiminosi.

„Sakyčiau, jog vienas didžiausių šios automobilių stebėjimo ir kontrolės sistemos pranašumų yra tas, kad nebereikia pildyti kelionės lapų ir teikti ataskaitų, nes tai padaro pati sistema“, – dėstė R. Kisielius. Jis pabrėžė, jog per tą laiką, kai įdiegta sekimo sistema, nebuvo nustatyta, kad „į šalį“ nuo maršruto būtų nukrypęs seniūnijos vadovas ar socialinis darbuotojas. „Paklydę“ buvo tik darbo reikalais į Vilnių ar Kauną nuvažiavę savivaldybės administracijos darbuotojai“, – sakė direktoriaus pavaduotojas. Nusižengusiesiems teko rašyti pasiaiškinimus, o tuomet ir praėjo noras tarnybiniu automobiliu važinėti asmeniniais reikalais. Pasak R. Kisieliaus, sekama 17 savivaldybės turimų automobilių.

Nė vieno pažeidimo

Alytaus rajono savivaldybėje sekami 59 automobiliai, priklausantys ne tik savivaldybės administracijai, bet ir jai pavaldžioms kultūros, švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų įstaigoms.

Už šių automobilių sekimą atsakinga merijos Vidaus ūkio skyriaus vedėja Violeta Stanionienė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad, automobilių sekimo sistemai veikiant nuo 2016-ųjų vidurio, per pusantrų metų nenustatyta nė vieno pažeidimo. „Ir tada, kai ši sekimo sistema dar nebuvo įdiegta, mūsų darbuotojai valdiškais automobiliais važinėjo vien darbo reikalais, jie niekada neturėjo galimybės valdiška mašina nuvažiuoti papietauti ar kitais su darbu nesusijusiais reikalais“, – sakė V. Stanionienė. Ji tikino nė sykio nėra išgirdusi nepasitenkinimo, kad važinėjantieji valdiškomis mašinomis yra sekami.