Uosto krantinės rekonstruojamos – krova nestoja
Di­dė­jant Klai­pė­dos uos­to apy­var­tai, kran­ti­nių mo­der­ni­za­vi­mas, kai ran­go­vo dar­bas de­ri­na­mas su lai­vų kro­va, pa­tei­si­no vers­lo lū­kes­čius. Ta­čiau kad pui­kus pa­vyz­dys virs­tų nor­ma, men­kai ti­kė­ti­na dėl na­vi­ga­ci­nės ri­zi­kos ir ga­lin­čios di­dė­ti sta­ty­bų kai­nos.

Ką tik užbaigtos statyti Klaipėdos uosto 101–104 krantinės, kuriomis naudojasi baltarusiškas trąšas kraunanti bendrovė Birių krovinių terminalas (BKT), rekonstruotos taip, kad ateityje šalia jų bus galima gilinti akvatoriją iki 16,5 m gylio ir priimti „Post Panamax“ tipo laivus, turinčius maksimalią leistiną grimzlę.

Kadangi krantinių naudojimo laikas yra 20 metų, atsižvelgta į netolimą perspektyvą, kai rekonstruoti molai ir išgilintas iki 17 metrų kanalas leis krauti tokius laivus pilnus. Pastaruoju metu su gylio rezervu statomos visos krantinės.

Nestabdė krovos

Rekonstruojant BKT krantines pirmąkart uosto istorijoje rangovams buvo iškelta užduotis darbus organizuoti su pertraukomis laivų krovai. Iki šiol vyravo praktika, kad prie rekonstruojamo ruožo laivų nebuvo galima švartuoti metus ar ilgiau. Tačiau 19 mln. eurų į 3 sandėlius investavusi bendrovė Birių krovinių terminalas prieš pusantrų metų išsireikalavo iš rangovų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) nenutraukti biriųjų trąšų krovos nė vienai dienai. Pasak įmonės vadovo Vidmanto Dambrausko, rangovai padalijo 433 metrų krantinių liniją į 4 dalis, kad viename ruože vykstant rekonstrukcijai kituose būtų galima krauti vieną didelį ir vieną mažą laivus. Tokia praktika, anot jo, pranoko lūkesčius – KVJUD rangovams sumokėti beveik 9 mln. eurų už krantinių statybos darbus atsipirks po 13–14 mėnesių. To dar nėra buvę uosto investicijų grąžos istorijoje.

Uosto kapitonas Adomas Alekna pažymėjo, kad užduotis ieškoti tarpų laivams statybos aikštelėje tarp kranų nebuvo lengva, derinimai kainavo daug įtampos. Dėl intensyvios krovos dienų be laivų čia beveik nebūna. KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad tokios sąlygos patiko ir kitoms kompanijoms, jos irgi prašo taip daryti. Kiekvienas toks prašymas bus nagrinėjamas, tačiau žadėti, kad nauja praktika taps įprasta, neįmanoma, o ypač statant pirsus.

„Eiti tokiu keliu yra naujiena. Šį pavyzdį pritaikyti norėtų, visų pirma, bendrovė „Klaipėdos nafta“, kurios krantines pradėsime rekonstruoti, vėliau pereisime prie 3 krantinės, kur veikia Krovinių terminalas. Mes suprantame, kad naftos produktų krova negali sustoti. Nagrinėsime, derinsime. To paties prašo ir Klaipėdos konteinerių terminalas, kur numatyta 127–128 krantinių rekonstrukcija. Bet ši praktika gali pabranginti statybas. Nors BKT atveju taip nenutiko, įmonė „Latvijas tilti“ neužkėlė kainos, mums netgi pavyko sutaupyti milijoną eurų“, – rekonstruotoje krantinėje pasakojo A. Vaitkus.

Skaičiai rekordiniai

Per pirmus 6 mėnesius šiemet Klaipėdos uoste, palyginti su 2017 metų I pusmečiu, krova padidėjo 7,6 proc., iki 22,16 mln. tonų. Pagal tempą rytinės Baltijos pakrantėje tarp 11 uostų jį lenkia tik Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Intensyviai dirba ne tik BKT, didžiulis šuolis pastebimas ir konteinerius kraunančioje laivų krovos bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai vadovaujantis V. Dambrauskas džiaugėsi, kad Klaipėdos uoste visos kompanijos papildo ir patempia viena kitą, šiemet tokiu lokomotyvu tapo „Klaipėdos Smeltė“. Čia atliktos tiek privačios, tiek valstybės investicijos kelerius metus nedavė grąžos. O šių metų I pusmetį konteinerių perkrovimas dėl atsiradusios naujos laivybos linijos šoktelėjo 10 kartų, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu. Tai rodo, kad jos potencialas – milijonas konteinerių, arba 10 mln. tonų, per metus.

„Yra dalykų, kuriuos sunku numatyti ir nuspėti, svarbiausia, kad išliktų kylanti apyvarta. Šiemet Klaipėdos uoste yra tikimybė padidinti metinę apyvartą 5–6 procentais. Bet nerimo kelia neigiama krovos tendencija regione. Krauname tuos pačius krovinius, o tai verslui žada nuožmesnę konkurenciją. Būtų gerai, kad valstybės tarnautojai, kuriems kyla noras vis keisti Klaipėdos uosto taisykles, suprastų, jog reikia elgtis atsargiai, ir netampytų karvės po pievą. Pusę metų atsimušinėjome ir tik po neseniai vykusio argumentuoto pokalbio su premjeru problemos baigėsi. Klaipėdos uoste viskas gerai“, – kalbėjo V. Dambrauskas spaudos konferencijoje apžvelgdamas uosto rezultatus.