Uosto atgaivinimas – viltis atgimti Šventajai
Pa­lan­gos mies­to ta­ry­ba šią sa­vai­tę vien­bal­siai nu­spren­dė pe­rim­ti mer­dė­jan­čio ir šim­ta­tūks­tan­ti­nių in­ves­ti­ci­jų lau­kian­čio Šven­to­sios uos­to val­dy­mą, tad da­bar ti­ki­si pa­lan­kaus cen­tri­nės val­džios spren­di­mo.

Anot Palangos mero Šarūno Vaitkaus, Šventosios uosto atgaivinimas gali lemti ir rekreacijos, turizmo plėtros šuolį.

„Pritaikius uostą žvejams, pramoginiams laivams švartuotis, pajūryje atsirastų vienintelė tikrai žvejiška oazė. Ten būtų galima tiesiai iš laivo įsigyti šviežių žuvų, čia pat jas išrūkyti, skanauti mūsų Baltijos gėrybes lauko kavinukėje, mėgautis nuostabia panorama“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino jis.

Bendra investicijų į Šventosios uosto infrastruktūros gerinimą sąmata – apie 2,2 mln. eurų.

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis pasakė dar skambiau: esą įgyvendinus palangiškių užmojus, Šventoji iš „socialistinio miestelio-muziejaus“ pagaliau taptų europiniu kurortu.

Nusprendė vienbalsiai

Šventosios uostas kol kas yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise jau daug metų valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Ši ne kartą yra minėjusi, jog neturi galimybių vaiduokliu virtusį uostą atgaivinti taip, kad jame vėl būtų vykdoma intensyvi laivyba, klestėtų priekrantės žvejai.

„Uosto direkcijai nepavyko gauti Europos Sąjungos paramos uosteliui atstatyti. Europos Komisija pateikė labai aiškią išvadą: lėšų iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalima skirti, nes Šventosios uosto paskirtis – ne pramoninė ar krovininė, o rekreacinė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KVJUD generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Todėl KVJUD neprieštaravo, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangai. Anot mero Š. Vaitkaus, to siekiant pirmiausia reikėjo paties kurorto tarybos sprendimo.

„Sušaukėme neeilinį posėdį, kuriame vienbalsiai pritarta, kad Palanga sutinka perimti uostą ir valdyti jį patikėjimo teise, nes šis objektas ir toliau liks valstybės nuosavybė. Jis nebus municipalinis, kaip yra Ventspilyje. Dabar savo žingsnius žengs Vyriausybės kanceliarija, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijos, Seimas. Mat reikės parengti ne vieno teisės akto korekcijas. Būtina pakeisti Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymą. Tikimės, jog tai bus padaryta per pavasario sesiją“, – dėstė niuansus Š. Vaitkus.

Reikia poros milijonų

Beje, Susisiekimo ministerija jau parengė ir pateikė išvadoms gauti minėto įstatymo pakeitimo projektą. Vyriausybė prašys, kad Seimas jį svarstytų skubos tvarka. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo liepos.

Jei Palanga teisiškai taps uosto valdytoja, jos pirmi darbai bus kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir teikti paraišką daliniam finansavimui iš ES fondų gauti. Bendra investicijų į Šventosios uosto infrastruktūros gerinimą sąmata – apie 2,2 mln. eurų.

„Didžiąją dalį šios sumos sudarytų ES fondų pinigai. Palangos miesto savivaldybės indėlis – apie 250 tūkst. eurų, dar 170 tūkst. eurų ketinama panaudoti iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo. Statybos darbams tektų beveik 1,77 mln. eurų, o už 355 tūkst. eurų būtų perkama reikalinga laivų ir laimikio kėlimo įranga, laivų remonto angaras ir nedidelė žemkasė. Ja iki 3,5 metro reikėtų gilinti uosto įplaukos kanalą“, – aiškino Š. Vaitkus.

Šventosios uosto vizualizacija. / Palangos miesto savivaldybės nuotrauka

Būtų sukurta normali infrastruktūra žvejams. Dabar jie vargsta – neturi nei kur įrangos laikyti, nei mechanizmų valtims nuleisti ar pakelti. Jas tenka stumti įbridus į vandenį, kai įplaukos kanalas užnešamas. Reikia ir privažiavimo, taip pat – specialios aikštelės. Būtų įrengtas ir šviežių žuvų turgelis.

„Jei pavyktų gauti ES paramą, bent 5 metus jokios rinkliavos už naudojimąsi uosteliu negalėtų būti renkama. Jį prižiūrėtų kuri nors Palangos savivaldybės įmonių. Tačiau svarbiausia, kad sutvarkytas, normaliai žvejų veiklai pritaikytas objektas taptų stimulu plėtoti ir kitokią veiklą. Kalbu ir apie kavines, ir apie papildomas vandens pramogas, ir kita“, – aiškino meras.

Milžiniškus pinigus galinti kainuoti uosto molų rekonstrukcija planuojama ateityje.

Vilios žuvimis

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas M. Rimeikis džiaugėsi, kad procesas pagaliau pajudėjo.

„Visos vyriausybės vis žadėjo, tačiau nieko nedarė. O tie, kurie kai ką darė, sugadino, tad nebuvo jokios naudos. Visi žinome istoriją, kai gilinant įplauką į uostą buvo išleista daug pinigų, bet per pirmą audrą smėlis ją vėl užnešė. Taip viskas ir įstrigo. Žvejai, kurių Šventojoje yra labai daug, vargsta“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Esą turistams jau tampa savita atrakcija, kai į Baltijos jūrą išplaukiantis laivelis prie Šventosios upės žiočių tiesiog įstringa smėlyje. Tuomet žvejai lipa lauk ir, įbridę kone iki pažastų, stumia valtį jūros link.

„Galiu tik pagirti Palangos miesto savivaldybės, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijų vadovybes. Pirmą kartą klausimai sprendžiami kolektyviai, tariantis su vietos žvejų bendruomene ir jų atstovais. Jei uostelyje bus įrengta žvejams būtina infrastrukūra, atsigaus ne tik žūklautojai“, – tikino M. Rimeikis.

Jis atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją mūsų pajūryje: šviežių žuvų įmanoma nusipirkti tik turgavietėse. „Neringoje niekur negausite šviežių žuvų, tik – rūkytų. Nors ir Kuršmarėse, ir jūroje žūklauja daugybė brigadų. Palangoje – analogiškai. Klaipėdoje šviežiomis ir rūkytomis žuvimis prekiaujama tik promenadoje netoli Šiaurinio rago, Senosios perkėlos. Bet ten – dengti paviljonai. Nėra nei staliukų, nei kėdžių, nei normalios lauko kavinukės, kurioje galėtum įsigytą žuvį civilizuotai suvalgyti, užsigerti sausu vynu ar alumi. Norėjome turėti tokią vietą, bet Klaipėdos savivaldybės administracija neleido“, – pasakojo M. Rimeikis.

Esą sutvarkytame Šventosios uostelyje poilsiautojai ir galėtų rasti tai, ko nepajėgia pasiūlyti nė vienas kitas pajūrio kurortas ar Klaipėda. „Įsivaizduokite, grįžta iš žūklės laivelis, pilnas stintų ar menkių, plekšnių, uotų, strimelių, ir tu gali tiesiai iš žvejo įsigyti žuvų. Nori – čia pat jas tau išrūkys. Nori – jau rūkytų pasiūlys. Atsisėsi prie staliuko ir skanausi žvelgdamas į jūrą, kurortą. Dabar tai neįmanomas dalykas, nes uostelis – apleistas, griūvantis“, – kalbėjo asociacijos vadovas.