Uostamiestyje pagerbta aktorė Marija Dičpetrytė
Klai­pė­dos dra­mos tea­tre par­ody­tas ak­to­rei de­di­kuo­tas Po­vi­lo Gai­džio kur­tas spek­tak­lis „El­zės že­mė“, o pa­skui žiū­ro­vai pa­kvies­ti į jai skir­tą par­odą.

Renginį organizavusi M. Dičpetrytės duktė Simona Valther portalui lzinios.lt tvirtino, kad metai, praleisti Klaipėdoje, mamai buvo kūrybinis aukso amžius.

„Todėl ir pasirinktas šis teatras, tarsi mamos grįžimo į jaunystę simbolis. Ji čia dirbo 1955–1965 metais, sukūrė 36 vaidmenis. Ir mylėjo Klaipėdos dramos teatrą, o šis – ją. Metai, praleisti uostamiestyje, mamai buvo labai vaisingi, kūrybingi, tapo tolesnės karjeros tramplinu“, – pasakojo iš Prancūzijos atvykusi M. Dičpetrytės duktė. Anot Simonos, mama šiame teatre žydėjo ir švytėjo visa savo esybe, jos vaidmenys pasižymėjo dvasingumu, meniniu reiklumu.

„M. Dičpetrytė buvo viena geriausių aktorių, Klaipėdos pasididžiavimas“, – per renginį pabrėžė režisierius P. Gaidys. Dauguma su aktore dirbusių kolegų prisiminė ją kaip nuolat besišypsančią, neblėstančio optimizmo kupiną asmenybę, kuri tiesiog degė aistra teatrui ir domėjosi jo gyvenimu.

M. Dičpetrytė baigė prie Vilniaus akademinio dramos teatro veikusią dramos studiją, kuriai vadovavo Aleksandras Kernagis. 1955–1965 metais aktorė dirbo Klaipėdos dramos teatre, nuo 1965-ųjų iki 1973-iųjų vaidino Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje. Savo garsiuosius vaidmenis ji sukūrė Klaipėdos ir Jaunimo teatruose kartu su žymiais Lietuvos aktoriais – Vytautu Paukšte, Vytautu Kancleriu, Gražina Balandyte, Rimgaudu Karveliu ir daugeliu kitų.

Ypač daug dėmesio ir pripažinimo sulaukė M. Dičpetrytės įkūnyti Larisos (Aleksandro Ostrovskio „Bekraitė“), Ievos (Balio Sruogos „Apyaušrio dalia“), Sandros (Theodore'o Dreiserio „Amerikoniškoji tragedija“), Dezdemonos (Williamo Shakespeare’o „Otelas“), Astos (Reginos Mikalauskaitės „Rožės ir laimė“), Džuljetos (Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljeta“), Elison (Johno Osborno „Atsigręžk rūstybėje“), Zerbinetos (Moliere’o „Skapeno klastos“) personažai.

1973–1988 metais M. Dičpetrytė vadovavo Kino meno propagavimo biuro Lietuvos skyriui – organizavo kino aktorių susitikimus su žiūrovais.

2012-ųjų lapkritį M. Dičpetrytė Lietuvos teatro sąjungoje pristatė savo atsiminimų knygą „Magdė“. Taip buvo atskleistas dar vienas aktorės talentas – ji meistriškai valdė plunksną.