Ukmergės piliakalnis užpilamas skalda
Sau­sio vi­du­ry­je nu­slin­kęs Uk­mer­gės pi­lia­kal­nio šiau­ri­nis šlai­tas tvar­ko­mas pa­žeis­tą vie­tą už­pi­lant skal­da. Dar­bams ei­nant į pa­bai­gą pa­si­gir­do svars­ty­mų, kad nuo­šliau­žą bu­vo ga­li­ma nu­ma­ty­ti.

Praėjusių metų vasarą už 350 tūkst. eurų, gautų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, baigtas tvarkyti, o šios žiemos viduryje apgriuvęs Ukmergės centre esantis piliakalnis vėl tvarkomas. Šįkart už 10 tūkst. eurų, kuriuos skyrė Ukmergės rajono savivaldybė, šalinama avarinė piliakalnio būklė. Planuojama, kad vasario 16-ąją piliakalnis jau bus sutvarkytas. Tačiau piliakalnio tvarkybos darbų vadovas Vladislovas Sartanavičius pataria geriau ant jo nelipti.

Neklausė perspėjimo?

Šalinant sausio 17-ąją nuslinkusio Ukmergės piliakalnio avarinę būklę, iškeliamas didžiulis jo viršuje atsivėrusioje išgraužoje iš po žemių išlindęs akmuo, nukasamas išplautas gruntas. Šlaite, nuo kurio nuslinko žemė, klojamas vandens surinkimo kanalas bei latakas ir pilama granito skalda.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos duomenimis, tvarkant piliakalnį bus išvežta 200 tonų nuslinkusių žemių, paklota 90 metrų drenažo vamzdžių, išpilta 130 tonų skaldos. Pabrėžiama, kad šie tvarkybos darbai – laikini. Ateityje, parengus techninį projektą, piliakalnis bus tvarkomas kapitališkai, 130 tonų skaldos, kuria jo šlaitas dabar apipilamas, bus nukasta ir išvežta.

„Neslėpsiu, kad kai sutvarkėme Ukmergės piliakalnio prieigas ir jį patį apjuosėme metaliniu taku, prognozavau, jog anksčiau ar vėliau piliakalnis pradės griūti. Tai dabar ir atsitiko“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Kultūros paveldo departamento atestuotas specialistas, UAB „Ukmergės keliai“ darbų vadovas Vladislovas Sartanavičius.

Būtent jis vadovavo praėjusią vasarą baigtiems Ukmergės piliakalnio tvarkybos darbams. V. Sartanavičius pabrėžė, jog piliakalnį apžiūrėję archeologai toje vietoje, kur neseniai nuslinko jo šlaitas, trijų metrų gylyje buvo aptikę įtrūkimą ir perspėję, kad ateityje būtent čia gali pradėti slinkti žemė.

„Negalėčiau pasakyti, kodėl į šį archeologų perspėjimą nebuvo atkreiptas piliakalnio tvarkybos projektą rengusių specialistų dėmesys. Manau, todėl, kad atlikti darbus reikėjo greičiau“, – sakė darbų vadovas. Jis pažymėjo, jog visi piliakalnio tvarkybos darbai buvo atlikti laikantis visų projektinių reikalavimų, tad jiems, tvarkytojams, dėl nuslinkusio šlaito reikšti kokių nors priekaištų niekas neturi teisės.

Drastiški pokyčiai

Mokslinės archeologų komisijos pirmininkas dr. Linas Girlevičius teigė nebeprisimenantis archeologų perspėjimo, jog Ukmergės piliakalnis gali pradėti griūti, bet menantis, kad ir jį, ir kolegas gerokai nustebino pats šio piliakalnio tvarkybos projektas, kurį įgyvendinus jis apjuostas metalo konstrukcijomis, skirtomis į piliakalnio viršų patekti lankytojams, įskaitant ir neįgaliuosius.

„Toks piliakalnio sutvarkymas pateikiamas kaip teigiamas dalykas pabrėžiant, kad dabar piliakalnis atviras visiems. Tačiau man tokie pokyčiai atrodo pernelyg drastiški, neestetiški“, – kalbėjo L. Girlevičius. Anot jo, archeologų duotas pritarimas Ukmergės piliakalniui tvarkyti buvo vien formalumas, nes visi kiti atsakingų asmenų parašai jau buvo gauti, o Ukmergės rajono merija skubėjo panaudoti gautas lėšas.

L. Girlevičius neslėpė, jog ir jam peršasi mintis, kad piliakalnis galėjo pradėti griūti dėl projektuotojų klaidos, padarytos rengiant jo tvarkybos darbų projektą, pagal kurį buvo pašalinta dalis ant piliakalnio augusių medžių.

Vadina praeities klaida

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas pabrėžė turįs 1902 metais darytą grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio Ukmergės piliakalnio nuotrauką, kurioje matyti, kad tuo metu ant piliakalnio nebuvo nė vieno medžio, bet jo viršuje buvo pastatytos net kelios pavėsinės, o į piliakalnį vedė keturi takai. Jais žmonės kildavo laikydamiesi prie takų sumontuotų atramų iš medinių karčių.

Todėl teiginius, kad Ukmergės piliakalnis griūva nuo jo pašalinus dalį medžių, meras pavadino spekuliacijomis. „Noriu pabrėžti, kad toje vietoje, kur nušliaužė dalis piliakalnio žemės, nebuvo pasodinta nė vieno medžio“, – sakė R. Janickas.

Piliakalnio griūtį Ukmergės rajono vadovas pavadino praeities klaidų pasekme. Anot jo, 1991–1995 metais tvarkant Ukmergės piliakalnį buvo užpilta, bet, tikėtina, gerai nesutvirtinta išgrauža, kurią šių metų sausį ir paplovė tirpstantis sniegas.

R. Janickas pažymėjo, kad dabar suskubta nuošliaužos vietą užpilti skalda, ji ateityje bus nukasta ir išvežta, o Ukmergės piliakalnis bus sutvarkytas pagal specialistų parengsimą projektą. „Už 350 tūkst. eurų tvarkėme piliakalnio aplinką, įrengėme į jo viršų vedantį metalinį serpantino taką. Taigi tvarkyta piliakalnio išorė, o pats kalnas neliestas“, – kalbėjo meras. Jis pabrėžė, jog prieš iman tvarkyti patį piliakalnį reikės atlikti išsamius archeologinius bei geologinius tyrimus. „Ukmergės piliakalnis apskritai tyrinėtas labai mažai“, – pridūrė Ukmergės rajono vadovas.