Turizmui Klaipėdoje – podukros vieta
Pa­jū­ry­je ir pa­ma­ry­je įsi­kū­ręs uos­ta­mies­tis pa­smerk­tas tap­ti tu­ris­ti­niu nykš­tu­ku, mat at­ei­ties vi­zi­jo­je nu­ma­to­ma pra­mo­nės plė­tra, o mies­to val­džia ne­ku­ria jo­kios stra­te­gi­jos, kaip pri­trauk­ti ke­liau­to­jų.

Tokią nuomonę „Lietuvos žinioms“ išdėstė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas Gintautas Bertašius. Anot jo, miestas galėtų virsti viso regiono turizmo flagmanu, tačiau šia kryptimi esą nė nejudama.

Ne prioritetas

– Kaip vertinate dabartinę situaciją Klaipėdoje plėtojant pažintinį ar verslo turizmą? Ar išnaudojamos visos priemonės?

– Labai sunku vertinti. Pažintinio turizmo sezonas yra sutrauktas iki 2–3 mėnesių. Apie verslo turizmą apskritai keblu kalbėti, nes tokio nėra. Yra pavienių Klaipėdą lankančių verslininkų, bet tai susiję su jau esamų įmonių veikla, o ne su parodomis, konferencijomis.

Verslo turizmo, kaip reikšmingo veiksnio, Klaipėdoje nematau. Šioje srityje velkamės iš paskos, neformuojame pasiūlos.

– Ar tiesa, kad į uostamiesčio ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis“ kaip prioritetinė nebuvo įtraukta turizmo kryptis? Kaip tai vertinate?

– Taip, susipažinau su šiuo dokumentu, jame turizmas nėra išskirtas kaip prioritetinė kryptis. Apie turizmą užsimenama tik prabėgomis ir su tam tikrais prieštaravimais.

Pavyzdžiui, kalbama apie Melnragę, kaip turistinę zoną, ir kartu – apie numatomą statyti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje. Uostui reikės privažiuojamųjų kelių, magistralių autotransportui ir naujų geležinkelio atšakų, sandėliavimo zonų. Kaip tai bus suderinama su kokybišku turizmu? Aš asmeniškai to neįsivaizduoju. Gal asmenys, kūrę šią strategiją, žino geriau ir paaiškins visuomenei…

Iš esmės „mėlynoji“ ekonomika nėra kokia nors naujovė. Komunikatas „Mėlynasis augimas“ buvo vienas pagrindinių klausimų, 2012 metų spalio 8 dieną aptartų Limasolyje (Kipras) vykusioje Europos Sąjungos ministrų konferencijoje, skirtoje integruotai jūrų politikai. Dokumente buvo nurodomos penkios konkrečios sritys, kuriose esama išskirtinių augimo galimybių: jūrų, pakrančių ir kruizų turizmo; mėlynosios energijos; jūrų mineralinių išteklių; akvakultūros ir mėlynųjų biotechnologijų.

Taigi atrodo, kad Klaipėdos „mėlynasis proveržis“ yra šio komunikato modifikuota versija, labiau pritaikyta uosto plėtrai, pramonės vystymui, bet ne turizmui.

Potencialą įžvelgia

– Kokią strategiją siūlytumėte jūs?

– Nesu miesto plėtros specialistas, tačiau tokioje strategijoje tikrai daug vietos skirčiau turizmui. Kodėl? Pirmiausia, turizmo sektorius yra labai imlus darbo jėgai ir robotizacija čia neįmanoma. Tad būtų sukuriama papildomų darbo vietų, jos stabdytų emigraciją.

Kitas dalykas – vietinių maisto produktų vartojimas, o tai reiškia, kad reikėtų ieškoti mažiau eksporto rinkų. Tai itin aktualu mažiems ūkiams ir perdirbėjams.

Svarbi ir mūsų geografinė padėtis. Esame unikali vieta, nes dalis Klaipėdos (Smiltynė) yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP). Manau, miestas galėtų būti viso regiono turizmo flagmanas.

– Kuo Klaipėda gali būti patraukli turistams? Vilnius, pavyzdžiui, turi didžiulį senamiestį su architektūriniu paveldu. Uostamiestyje jo beveik nėra, jei lyginsime su tuo, kaip Mėmelis atrodė prieš Antrąjį pasaulinį karą. Nebeturime nė vienos senos bažnyčios. Sunaikinta piliavietė. Sovietiniai pastatai senamiestyje pakeitė buvusius vokiškus. Kas gali traukti turistus į tokį miestą?

– Išskirčiau du aspektus. Nebūtinai reikia atkurti praeitį, galima kurti dabartį ir ateitį. Naujais patraukliais turizmo infrastruktūros objektais taip pat galima pritraukti svečių, tereikia turėti drąsos ir fantazijos įgyvendinant tokius projektus.

Be to, Klaipėda yra neatsiejama viso pajūrio ir pamario regiono dalis, jo centras. Įvertinkime Kuršių marių, Kuršių nerijos unikalumą, Palangos potencialą. Tik suvieniję jėgas galime pasiekti rezultatą.

Iškreipta statistika

– Kaip vertinate Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) veiklą?

– Labai blogai. Jis šiandien labai orientuotas į kruizinių laivų keleivių „krovos darbus“ ir poros megašvenčių populiarinimą. Jokio suderinamumo su Palangos oro uosto skrydžių kryptimis.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Devynis mėnesius miestas būna tuščias arba pustuštis. Kad senamiestyje nėra gyventojų – atskira kalba. Tačiau tai, kad nėra turistų, yra KTKIC „veiklos“ pasekmė.

Matote, statistika galima lengvai manipuliuoti. Į bendrą turistų skaičių galima įtraukti netyčia iš kruizinio laivo išlipusius žmones, kurie vėliau beviltiškai blaškosi po miestą ieškodami jo centro. O jeigu juos atskirsime? Kiek tada turistų apsilanko Klaipėdoje? O jei paskirstysime pagal sezonus? Gal tada turėtume realų vaizdą, matytume problematiką ir galėtume rasti receptą, kaip taisyti padėtį.

– Klaipėda turi Girulius, Smiltynę. Giruliuose yra ir keturių žvaigždučių kempingas. Ar šios teritorijos yra išnaudojamos turistams vilioti?

– Manau, kad ne. Minėtoje „mėlynojoje“ strategijoje apie stiprybes rašoma: „Išskirtinė gamta, Klaipėdos miesto teritorijoje esantis KNNP pripažintas UNESCO paveldu.“ Kaip gali būti panaudotas kempingas turistų traukai? Sudėtinga atsakyti. Nebent jis yra labai išskirtinis. Joks atskiras viešbutis, kempingas, restoranas negali įveikti bendros Klaipėdos problemos – turistų trūkumo.

– Sakoma, jog į Klaipėdą atvykstančius turistus nuvilioja Palanga, Neringa. Ką reikėtų daryti, kad jie ilgiau liktų uostamiestyje, kuris dabar tarsi tampa tranzitiniu miestu?

– Nemanau, kad turistus nuvilioja. Tiesiog jų trūksta visur. Jei turistų nėra Klaipėdoje, tai nereiškia, kad jų pilna Palangoje arba Neringoje. Žinoma, savivaldybės nesusikalba, kartais dubliuojasi šventės.

Švenčių kazusas

– Į ką pirmiausia turėtų orientuotis Klaipėda, plėtodama turizmą? Į verslo turizmą, užsienio svečius, kruizinių laivų keleivius, lietuvaičius?

– Turėtų vyrauti kompleksinis požiūris. Žinoma, visų pirma turime išnaudoti tai, ko neturi kiti. Tai ir kruiziniai laivai, ir unikali Smiltynė, iš kurios galima stebėti uosto darbą, grožėtis jūra. Mūsų gamta – graži ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais. O svečiai visi geri – ir užsieniečiai, ir lietuviai.

Manau, kad pagrindinis uždavinys yra ne tai, kuo juos užimti vasarą, bet tai, kaip įveikti vadinamuosius liūdesio mėnesius – spalį, lapkritį, sausį, vasarį, kovą. Čia reikia konkrečios turizmo koncepcijos.

Gintautas Bertašius: „Manau, kad pagrindinis uždavinys – ne tai, kuo užimti turistus vasarą, bet tai, kaip įveikti vadinamuosius liūdesio mėnesius. Čia reikia konkrečios turizmo koncepcijos.“

Atskira tema – megašventės. Jei šių svenčių biudžetas būtų paskirstytas tolygiai visiems metams, manau, kad suminis rezultatas būtų kur kas geresnis.

Dabar išeina taip, kad sulaukiame labai daug turistų per dvi šventes ir tuomet sunku susitvarkyti su srautu dėl parkavimo vietų, viešųjų tualetų, teikiamų paslaugų kokybės ir t. t. Manau, kad reikėtų siekti ne tuščios kiekybės, bet kokybės.

– Kokią pridėtinę vertę turistų pagausėjimas Klaipėdoje sukurtų vietos bendruomenei, verslui?

– Pirmiausia būtų sukurtos stabilios darbo vietos. Kodėl stabilios? Todėl, kad mūsų gamta ir unikalumas išliks per amžius, jeigu jį išsaugosime. Bet kuri kita ekonomikos sritis yra gerokai jautresnė konkurencijos įtakoms.

– Koks būtų jūsų palinkėjimas Klaipėdos valdžioms, kurios galbūt bandys įgyvendinti „Mėlynojo proveržio“ strategiją?

– Neįdėti į stalčių šio veiksmų plano, kad neatsitiktų taip, kaip su sovietiniais „piatiletkų“ planais. Šis planas gali patikti ar nepatikti, bet jo atsiradimas jau

yra progreso ženklas.