Titovas iš Kubanės Titovui iš Klaipėdos: „Pagyvenk, broleli, Rusijoje“
Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys, „Ru­sų są­jun­gos“ po­li­ti­nės plat­for­mos  vie­nas vie­tos ly­de­rių Via­čes­la­vas Ti­to­vas, pa­žė­ręs kal­ti­ni­mus vie­nam iš po­ka­rio re­zis­ten­ci­jos va­dų Adol­fui Ra­ma­naus­kui – Va­na­gui, su­lau­kė ne tik tei­sė­sau­gos, bet ir ru­sų di­si­den­tų dė­me­sio.

„Atvažiuok, broleli į Rusiją. Ne į Maskvą, o kur nors į „glubinką“. Į Riazanės sritį arba pas mus į Kubanę. Galvą dedu, kad daugiausiai po pusantrų metų grįši ir kalbėsi visai kitaip“, – pasiūlė Lietuvoje gyvenantis žurnalistas Eugenijus Titovas, pabėgęs iš Rusijos dėl persekiojimo. Vienas iš Lietuvoje įkurtos politinių pabėgėlių organizacijos „Rusų europietiškasis judėjimas“ įkūrėjų, Viačeslavo Titovo pasisakymai nėra atsitiktiniai ar nulemti asmeninių įsitikinimų.

„Žinoma, kad tokie veiksmai yra derinami tam tikram laikui. Ne pats žmogus nusprendžia, kada ir ką sakyti. Tokius dalykus planuoja aukščiau sėdintys žmonės“, – LŽ sakė Eugenijus Titovas. „Buvo niekšai, kurie dergė rašytoja Michailą Šolochovą. Buvo žmonės, kurie dergė Kristų. Ir vieni ir kiti mėgino sumenkinti didžius žmones“, – sakė rusų žurnalistas.

Ne sykį atkreipęs dėmesį į Lietuvos žmonių abejones, ar galima bausti už panašius pasisakymus, Eugenijus Titovas LŽ sakė, kad tai – ne tik reikalinga, bet ir būtina priemonė tokiu laikotarpiu, kai prieš Lietuvą vykdoma agresija. „Nors šiame kare nevažinėja tankai ir nešaudo kareiviai, Lietuva kariauja. Informacinis karas yra parengiamoji tikrojo karo dalis. Jei Lietuva laimės informacinį karą – yra galimybė išvengti fizinio“, – teigė žurnalistas.

„Lietuva – informacinio karo frontas, riba, per kurią mėgina peržengti imperija su savo ideologija“, – sakė LŽ pašnekovas. Paklaustas, kokia ta ideologija yra, Eugenijus Titovas teigė, kad tai, ko moko dabartinius rusus – savasties ir individualumo atsisakymas. „Neva imperijai privalau atiduoti viską, įskaitant gyvybę. Aukščiau nėra nieko, o be to, imperija privalo nuolat plėstis. Tik tame ir yra jos idėja“, – teigė žurnalistas.

Jo nuomone, tokiais veiksmais siekiama rezonanso, kurį sukelia provokacija. „Simboliai turi didžiulę reikšmę, todėl Lietuva pasielgė teisingai, uždrausdama tiek sovietinius simbolius, tiek ir vadinamąją Georgijaus juostelę.

„Galvą dedu, kad daugiausiai po pusantrų metų grįši ir kalbėsi visai kitaip.“

„Partizanai puolami apgalvotai, nes jų kova yra vienas iš lietuviškos tapatybės pagrindų. Įdomu, ką jie darys toliau?“, – klausė Eugenijus Titovas. Antra vertus, žurnalisto nuomone, šią temą Rusijoje palaikyti būtina nuolat, nes „rusams negalima pamiršti, kur „fašistai“ gyvena“. Be to, Rusijos žiniasklaida visai neprivalo pateikti skleidžiamos dezinformacijos įrodymų.

„Kai man pasitraukus į Lietuvą, ėmėsi neva teisiškai įvertinti veiksmus prieš mane, mikliai mano vardu sukūrė paskyra socialiniuose tinkluose ir mano vardu ėmė ne tik viešinti pranešimus, bet ir rašyti žmonėms. Žmonės tuo netiki, tačiau „nuosėdos“ lieka. To jie ir siekia“, – teigė Eugenijus Titovas.

Anot Eugenijaus Titovo, Rusijos ideologai negali suprasti to, kad „lietuviška idėja“, vertinant ruso akimis, yra be galo paprasta ir todėl labai patraukli: „nelįskite prie mūsų ir leiskite gyventi taip, kaip mes norime“. Žurnalisto teigimu, būtent tokį mąstymą jis atrado Lietuvoje ir lietuviuose, nors ir pridūrė, kad Lietuvoje žmonės pernelyg nuvertina išorines grėsmes ir yra linkę tikėti, kad jei nieko nekliudo patys – niekas nekliudys ir jų.