Teismas: savivaldybė gali teikti išskirtines sąlygas statybos projektams
Vil­niaus val­džia tu­ri tei­sę su­teik­ti iš­skir­ti­nes są­ly­gas kai ku­riems ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tams, nu­ta­rė teis­mas. Jau anks­čiau mies­to ta­ry­ba yra lei­du­si sta­ty­ti aukš­tes­nius nei nu­ma­ty­ta de­ta­lia­ja­me pla­ne ar­chi­tek­to Da­nie­lio Li­bes­kin­do su­pro­jek­tuo­tą vers­lo komp­lek­są Kons­ti­tu­ci­jos pros­pek­te, prieš­ais Bal­tą­jį til­tą, ir „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ko­ge­ne­ra­ci­nę jė­gai­nę Vil­niu­je. 

Tokią Vilniaus tarybos teisę numatanti bendrojo plano nuostata yra teisėta, ketvirtadienį nutarė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), atmetęs Lietuvos architektų rūmų skundą.

Teismas pripažino, kad 2007 metais patvirtinto Vilniaus bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamento dalis neprieštarauja Teritorijų planavimo, Savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymuose įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

Teismo sprendimą galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Tai antras kartas, kai VAAT nagrinėja Lietuvos architektų rūmų skundą. Kovą teismas buvo nusprendęs bylą nutraukti, tačiau balandį LVAT sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Architektų rūmai teisme ginčijo bendrojo plano nuostatą, pagal kurią numatyta galimybė miesto tarybai pritarus, keisti užstatymo reglamentą tam tikruose sklypuose, jeigu yra viešasis interesas ar ypatinga urbanistinė situacija. Nuostata galioja nuo 2007 metų patvirtintame Vilniaus plane, kurio galiojimas dabar laikinai pratęstas, kol rengiamas naujas planas.

Anot architektų, kai taryba priima sprendimą leisti statyti didesnį ar aukštesnį pastatą nei konkrečioje teritorijoje leidžia bendrasis planas, iš proceso eliminuojama visuomenė, todėl pažeidžiamas viešasis interesas.

2017 metais šį reglamentą taryba naudojo du kartus: leista statyti aukštesnius, nei detaliajame plane numatyta komercinį kompleksą „K18B“ ir Vilniaus kogeneracinę jėgainę.