Šventosios švyturį pavers apžvalgos bokštu
Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bė ku­ria pla­ną, kaip vi­suo­me­nės po­rei­kiams ir pa­žin­ti­niam tu­riz­mui pri­tai­ky­ti Šven­to­sios švy­tu­rį.

Atsisakyti šio objekto nusprendė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), ji ir pasiūlė kurortui perimti švyturį į savo nuosavybę.

„Miesto taryba šį klausimą svarstys dar kovą. Manau, Palangai verta tapti Šventosios švyturio šeimininke ir prikelti jį naujam gyvenimui. Veikiantis švyturys galėtų būti rekonstruotas ir tapti 40 metrų aukščio apžvalgos aikštele. Apačioje galėtų rastis švyturių muziejus ir švyturių miniatiūrų parkas po atviru dangumi. Jame būtų supažindinama su švyturių evoliucija, pastatytos veikiančios esamų ir buvusių visų Lietuvos švyturių miniatiūrinės kopijos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Bokštą įstiklintų

Pagal dabartinį Saugios laivybos įstatymą veikiantys švyturiai yra skirti tik navigacijai. Teisės akte neaptariamas švyturių lankymo klausimas, nereglamentuojama galimybė gauti pajamų už jų lankymą ar nuomą, todėl švyturius prižiūrinti LTSA nusprendė siūlyti pajūrio savivaldybėms tapti šių navigacinių objektų šeimininkėmis. Pirma šių metų pradžioje pasiūlymą perimti Nidos ir Juodkrantės švyturius gavo Neringos savivaldybė. Jos taryba tokį veiksmą palaimino, tad dabar tereikia sulaukti Vyriausybės pritarimo.

Tai būtų ir veikiantis navigacinis įrenginys, ir regykla. Įsivaizduojate, kokie vaizdai atsivertų lankytojams iš 40 metrų aukščio?

Šį mėnesį LTSA dėmesio sulaukė ir Palangos miesto savivaldybė. Kartu su Šventosios švyturiu ji perimtų 90 kv. m ploto techninį pastatą, 29 kv. m ploto sandėlį ir 0,63 ha žemės sklypą.

Visais atvejais galioja ta pati taisyklė: naujieji šeimininkai privalo užtikrinti navigacinių įrenginių apsaugą, sudaryti galimybę LTSA specialistams patekti prie jų, nes švyturiai veiks ir toliau.

Neretai Palangos podukra vadinamoje Šventojoje už 780 metrų nuo jūros esantis metalo konstrukcijų 40 metrų aukščio švyturys pastatytas 1957 metais. Jis yra kitoks nei Nidos ar Klaipėdos švyturiai – atviras. Pritaikyti jį pažintiniam lankymui gali būti komplikuota, tačiau Palangos valdžia pasiryžusi priimti iššūkį.

„Pasitarėme ir nusprendėme tarybai teikti svarstyti Šventosios švyturio perėmimo klausimą. Manau, tai galėtų būti viso pajūrio pažiba, traukos objektu. Tai būtų ir veikiantis navigacinis įrenginys, ir regykla. Įsivaizduojate, kokie vaizdai atsivertų lankytojams iš 40 metrų aukščio? Giedrą dieną matomumas siekia per 20 km, tad kaip ant delno atsivertų ir Baltijos jūros, ir apylinkių panorama. Kitos tokios apžvalgos aikštelės nebūtų visame pajūryje“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Š. Vaitkus.

Preliminariai svarstoma, jog navigacijos bokštą pritaikant lankymui reikėtų jį rekonstruoti.

„Dabar į viršų galima užlipti laiptais, tačiau žmonės būna atviroje erdvėje. Tai atsilieptų lankomumui, nes esant nepalankiam orui drąsuolių atsirastų nedaug. Todėl manome, kad bokštą reikėtų iš visų pusių apgaubti stiklu bei įrengti naujus, spiralinius laiptus. Gal net liftą neįgaliesiems. Kitaip tariant, būtina pasirūpinti lankytojų saugumu ir komfortu. Kaip tai būtų padaryta, paaiškėtų parengus techninį projektą“, – dėstė meras.

Miniatiūrų parkas

Pritaikant švyturį lankymui darbai virtų ir apačioje – norima įrengti švyturių istorijos muziejų bei miniatiūrų parką.

„Buvome susitikę su palangiškiu farologu Aidu Jurkštu, jis per keliasdešimt metų sukaupė vertingą kolekciją. LTSA perduoda ir 90 kv. m ploto pastatą, jame yra pakankamai vietos muziejaus patalpoms įrengti. Jose išvystume unikalią ekspoziciją. Pasiūlyta ir dar viena įdomi bei dėmesio verta idėja – prie muziejaus įrengti švyturių miniatiūrų parką“, – sakė Š. Vaitkus.

„Lietuvos žinių“ kalbintas A. Jurkštas džiaugėsi, jog būtent Šventojoje gali išsipildyti sena jo svajonė.

„Daugiau kaip 25 metus domiuosi švyturiais ir kaupiu kolekciją, kurią mielai dovanočiau muziejui. Prie jo būtų puiku įkurdinti buvusių ir esamų Lietuvos švyturių sumažintas kopijas. Žmonės galėtų pamatyti, kaip atrodė susprogdinti Nidos, Klaipėdos švyturiai, baltasis ir pilkasis švyturiai, buvę ant šiaurinio bei pietinio molų uostamiestyje. Būtų labai įdomu susipažinti su švyturių evoliucija. Tame parke vietos rastų ir mūsų kaimynių Latvijos, Lenkijos įdomesnių švyturių mažos kopijos“, – aiškino farologas.

Anot mero Š. Vaitkaus, būsimąjį muziejų galėtų administruoti Palangos kurorto muziejus, tereikėtų įsteigti papildomą etatą ir pasamdyti specialistą. „Toks naujas traukos taškas būtų naudingas ne tik turizmui, bet ir edukacijai, nes švyturį, muziejų, parką lankytų moksleiviai, o tai yra labai svarbu populiarinant ir puoselėjant jūrinę kultūrą, tradicijas“, – kalbėjo Palangos vadovas.

A. Jurkštas priminė, kad Šventosios švyturys bent dukart buvo atvertas visuomenei vienai dienai ir sulaukė lankytojų antplūdžio.