Šventosios jūrų uostas pateko į Palangos rankas
Sei­mas pri­ėmė Šven­to­sios vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to pa­tai­sas, ku­rio­mis nu­spręs­ta nuo lie­pos 1 d. pert­var­ky­ti Šven­to­sios vals­ty­bi­nį jū­rų uos­tą į ne vals­ty­bi­nį, o jo val­dy­mą pa­ti­kė­ji­mo tei­se per­duo­ti Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bei. 

Anot pasiūlymo iniciatorių, toks Šventosios valstybinio jūrų uosto reorganizavimas turės teigiamą įtaką jo administravimui, bus operatyviau sprendžiamos regioninės problemos. Už naujas įstatymo nuostatas balsavo 98 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras, rašoma pranešime spaudai.

Pagal priimtas pataisas Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdys, naudos ir ja disponuos Palangos miesto savivaldybė. Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles ir Šventosios jūrų uosto laivybos taisykles tvirtins Palangos miesto savivaldybės taryba.

Įstatyme įtvirtinta, kad uostas bus skitas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.

Pakeitimais taip pat atsisakoma nepagrįstų išlygų, kai Šventosios jūrų uosto žemė gali būti išnuomojama ne konkurso tvarka, t. y. atsisakoma nuostatų, kad uosto žemė gali būti išnuomojama pirmumo tvarka juridiniams asmenims, kurie joje įsigijo statinius, taip pat uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutrauktas prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis.

Iki šiol Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme nustatyta, kad Šventosios valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o jo steigėja yra Vyriausybė.