Stipriose bendruomenėse – laimingesni žmonės
Ne­leng­va bū­tų ras­ti abe­jo­jan­čių­jų tei­gi­niu, jog stip­ri bend­ruo­me­nė – stip­ri vals­ty­bė. Su­nku prieš­ta­rau­ti ir tam, kad stip­rio­se ir ak­ty­vio­se vie­tos bend­ruo­me­nė­se gy­ve­na lai­min­ges­ni žmo­nės.

Įvairios bendruomenės visoje šalyje įgyvendina nemažai įdomių ekonominių, socialinių ir kultūrinių projektų, suburiančių vietos gyventojus bendrai veiklai, kuri gali tapti ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

Tačiau tam, kad tie projektai neliktų tik popieriuje, būtinos ne tik perspektyvios idėjos, veiksmų planai joms įgyvendinti, bet ir atitinkami finansavimo šaltiniai. Ekspertai pripažįsta, jog socialiai atsakingas šiandienos verslas tampa svarbiu partneriu, kad iniciatyvių ir aktyvių bendruomenių projektai virstų realybe.

Kaimo bendruomenėms – europiniai pinigai

Kad bendruomenės būtų aktyvios, o jų veikla sulauktų deramo dėmesio ir paramos, ypač svarbu tuštėjantiems Lietuvos kaimams bei mažiems miesteliams, pastaruoju metu susiduriantiems su rimtomis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis. Kaip teigė Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkas ir vienas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovų Povilas Saulevičius, oficialiai kaimiškosios bendruomenės Lietuvoje veikia jau apie 20 metų, o dabar jų galima suskaičiuoti apie pustrečio tūkstančio. „Lietuvos žinioms“ jis papasakojo apie keletą įdomesnių projektų, kurie suvienijo vietos bendruomenes, daug kam tapo pragyvenimo šaltiniu.

Mažojoje Lietuvoje, Pagėgių krašte, 2009 metais vietos gyventojams išklausius vieno žolininko mokymus, kilo idėja rinkti gydomąsias žoleles, jas džiovinti ir parduoti. Šiame krašte susivienijus kelių kaimų bendruomenėms ir pasinaudojus europine parama, iš Aleksandro Stulginskio universiteto buvo išsinuomota bandomoji eksperimentinė džiovyklė. Pagėgių krašto žmonės keletą metų rinkdavo žoleles, jas džiovindavo tuo įrenginiu ir realizuodavo. Prieš trejus metus jie, užsidirbę savų pinigų, nusipirko naują pažangesnę ir galingesnę džiovyklę, todėl galėjo gaminti daugiau produkcijos ir daugiau uždirbti. Dabar šiam vietos verslui yra suteikti ekologinės gamybos ir tautinio paveldo sertifikatai, o neseniai jis pelnė ir „AgroBalt“ apdovanojimą.

Kitos istorijos vieta – priešingoje Lietuvos vietoje – Širvintų rajone, Družų kaime. Čia vietos bendruomenę garsina prieš septynerius metus Neries pakrantėje įkurtas „Vikingų kaimas“. Jame organizuojamos edukacinės programos vaikams ir saugusiems, inscenizuojamas Saulės mūšis. Taip pritraukiama lankytojų iš visos Lietuvos.

„Kai kaime imamasi kokios nors didesnės veikla, įvyksta grandininė reakcija – atsiranda papildomos veiklos. Tai gali būti maitinimo, nuomos ir panašios paslaugos. Tada žmonės užsidirba, išlaiko save ir lieka gyventi kaime“, – aiškino P. Saulevičius. Pasak jo, bendruomeniniai projektai daugiausia yra remiami europinės paramos lėšomis per Kaimo plėtros programą. Remiama veikla labai įvairi – nuo darbo vietų kūrimo, kas itin aktualu kaimui, verslo projektų iki mokymų, kitų vadinamųjų minkštų projektų. Europiniai pinigai sudaro apie 80–90 proc. bendruomenėms skiriamų lėšų. Mažesni finansavimo šaltiniai – savivaldybių ir nacionalinio biudžeto pinigai, pasiekiantys kaimo bendruomenes per įvairias kitas programas. Joms neatsisako padėti ir vietos verslininkai. Šie dažniausiai suteikia vienkartinę paramą kokiems nors renginiams.

Bendruomenes remia ir verslas

Kaimo bendruomenėms, kurios dažnai sprendžia tiesiog išgyvenimo klausimus, miestų bendruomenių problemos gali pasirodyti ne tokios aštrios, tačiau jos neabejotinai svarbios. Čia nėra taip lengvai, palyginti kaip kaimuose, pasiekiami europinės paramos pinigai, o įgyvendinti įvairias iniciatyvas, buriančias žmones, kainuoja visur. Miestų bendruomenės savo sumanymams įgyvendinti paramos kreipiasi į savivaldybes, įvairius fondus ir tarybas. Jos labai laukia ir verslo pagalbos.

Šiuo metu bendruomenės aktyviai teikia projektines paraiškas jau ketvirtus metus prekybos tinklo „Maxima“ įgyvendinamai socialinei programai „Mes – bendruomenė“. Šiemet yra įsteigtas rekordinis – 70 tūkst. eurų – fondas, skirtas bendruomenių iniciatyvoms finansuoti.

Bendruomeniniai projektai daugiausia remiami europinės paramos lėšomis per Kaimo plėtros programą.

„Mūsų parduotuvės įsikūrusios daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, todėl mums svarbu, kuo jie gyvena, kokius lūkesčius puoselėja vietos bendruomenės. Socialinė programa „Mes – bendruomenė“ leidžia gyventojų idėjas paversti realybe. Kasmet gauname dešimtis paraiškų, kurios įrodo, kokie Lietuvos žmonės yra kūrybingi ir iniciatyvūs. Įgyvendinti bendruomenių projektai turi ilgalaikę naudą: gyventojus vienija ne tik sukurtos naujos erdvės, bet ir pats procesas – idėjos virsmas realybe“, – kalbėjo didžiausio šalyje prekybos tinklo vadovė Kristina Meidė.

Bendruomenių iniciatyvų skatinimo socialinės programos „Mes – bendruomenė“ apimtis kasmet didėja, o finansavimo fondas per pastaruosius kelerius metus yra išaugęs dvigubai. Iš beveik 40 pernai pateiktų idėjų, kurias pristatė savivaldybės ir organizacijos visoje Lietuvoje, buvo atrinktos šešios. Joms įgyvendinti prekybos tinklas „Maxima“ skyrė 70 proc. reikalingo finansavimo.

Vienas tokių remtų projektų – Vilniaus Pilaitės mikrorajone esančios Martyno Mažvydo progimnazijos prieigose šiuo metu atsirandantis futbolo stadiono aikštynas. „Mums labai svarbu, kad bendruomenė turės lygią aikštę ir erdvę vaikams sportuoti. Netrukus čia pastatysime 4 vartus. Kai aikštėje nevyks fizinio lavinimo pamokų, futbolą galės žaisti visi Pilaitės bendruomenės vaikai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vaikų futbolo mokyklos „Ataka“ įkūrėjas visuomenininkas Gediminas Tvarijonas.

Padeda stiprinti bendruomenių ryšius

Kad verslo ir vietos bendruomenės partnerystė kuria ryšius ir stiprina bendruomenes, patvirtina Aistė Tautvydienė, 2015 metų socialinės programos „Mes – bendruomenė“ dalyvė. Ji drauge su sodininkų bendrija „Šilas“ užpernai Vilniaus rajone atidarė naują bendruomenės susibūrimų ir švenčių vietą – „Daugiafunkcinį Rėdos ratą“, kuris jau tapo bendruomenės traukos centru. „Mus visuomet siejo bendrystė – puoselėjome draugiškus, artimus santykius, tačiau projektas suvienijo dar stipriau. Dabar čia susirenkame ne tik paminėti švenčių, bet ir pažiūrėti vasaros kino ar sporto varžybų transliacijas“, – tvirtino A. Tautvydienė.

2018 metų konkursą „Mes – bendruomenė“ įkvėpė atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis. „Šimto metų laikotarpį dalijasi kelios kartos, tad šiemet kviečiame bendruomenes skleisti pilietiškumo ir bendrystės idėjas sutelkiant skirtingų kartų žmones, parodant, kad mūsų valstybę drauge kuria ir jaunas, ir senas“, – dalyvauti konkurse „Mes – bendruomenė“ kvietė K. Meidė.

Iš bendruomenių laukiama idėjų, mažinančių barjerus tarp skirtingų kartų atstovų. Jos raginamos kurti originalius, inovatyvius bendruomenės atminties simbolius arba įrengti ir tvarkyti žaliąsias erdves.

Per trejus programos metus daugiau kaip pusė iniciatyvų konkurso „Mes – bendruomenė“ laimėtojų nusprendė įsirengti laisvalaikio zonas – vaikų žaidimų ir treniruoklių aikšteles. Druskininkuose įkurta zona tapo tikra atgaiva vietos tėveliams ir jų mažyliams. „Programos lėšomis aikštelėje buvo įrengti du batutai, piramidė-laipynė. Zonai tampant vis populiaresnei prie iniciatyvos prisidėjo ir kitos organizacijos“, – projekto sėkme džiaugėsi Druskininkų savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė.

Indėlis į socialinę partnerystę kasmet didėja

Ekspertai pažymi, kad verslo investicijos į socialinės atsakomybės sektorių kasmet didėja. Tiek mažosios, tiek didžiosios verslo įmonės prisideda ne tik prie šalies ekonomikos plėtros, bet vis dažniau ir prie socialinių problemų sprendimo.

Bendruomenes remiančio mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ socialinės investicijos pernai siekė beveik 3 mln. eurų. Kaip didžiausias šalies darbdavys, vien 2017-aisiais sukūręs apie 600 naujų darbo vietų, jis labiausiai didino socialines investicijas, nukreiptas į ryšių su darbuotojais stiprinimą, ugdymą ir darbo aplinkos sąlygų gerinimą.

Per 1 mln. eurų buvo skirta visuomeninėms iniciatyvoms, skirtoms jaunimui ugdyti ir socialinėms problemoms spręsti, taip pat paramai.

Lietuvos moksleivių pažangumą ir gabumų ugdymą „Maxima“ jau 15 metų skatina inicijuodama programą „Lietuvos Maximalistai“. Šešiasdešimčiai gabių jaunuolių pernai sukaupto iki šiol didžiausio – 50 tūkst. eurų – paramos fondo stipendijos padeda siekti užsibrėžtų tikslų ir svajonių. Praėjusiais metais beveik 60 tūkst. eurų „Maxima“ skyrė gausiausiam sporto renginiui Lietuvoje – jau dešimtus metus organizuojamoms Lietuvos mokyklų žaidynėms, o kartu su Lietuvos plaukimo federacija ir Rūtos Meilutytės labdaros ir paramos fondu suteikė galimybę nemokamas plaukimo pamokas lankyti daugiau kaip 1600 antrokų. Vienam seniausių savo socialinių partnerių labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ pernai prekybos tinklas skyrė didelę dalį paramos – skurstantiems šalies gyventojams suteikė maisto produktų ir paramos už 833 tūkst. eurų, beveik keturis kartus daugiau nei 2016 metais.

Privataus Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis:

„Verslo ir bendruomenių partnerystė iš tiesų turėtų vesti prie vadinamosios win-win (angl.) – abipusiškai naudingos – situacijos. Šiandien globali ekonomika keičia savo modelį. Verslas vis mažiau daro sau ir vis daugiau apima socialinių funkcijų. Sėkmingas šiuolaikinis verslas gali gyvuoti tik tada, jei sprendžia visuomenės problemas. Ir kuo daugiau visuomenės problemų sprendžia, tuo verslas tampa sėkmingesnis.

Jeigu socialinės atsakomybės nejaus pats verslas, jo įmonės ir jei nebus orientuojamasi į visuomenės poreikį bei viešąjį gėrį, toks verslas galės egzistuoti, bet jis niekada nebus labai sėkmingas ir neras tvarios auditorijos.“