Sovietines Žaliojo tilto skulptūras ketinama nuomoti
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė so­vie­ti­nes Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras sieks iš­nuo­mo­ti ge­riau­sias są­ly­gas pa­siū­liu­siems vers­li­nin­kams ar mu­zie­jams.

Savivaldybės administracija siūlė skulptūras perduoti Lietuvos dailės muziejui, bet taryba šią savaitę vieno balso persvara tokį pasiūlymą atmetė.

Politikai tokį sprendimą grindė nuogąstavimaiss, kad Lietuvos dailės muziejus skulptūras perduos ar išnuomos prie Druskininkų įsikūrusiam Grūto parkui, kaip tai buvo padaryta su kitais sovietiniais monumentais.

Keturios skulptūrų grupės nuo tilto nukeltos 2015-aisiais. Šiuo metu jas saugo savivaldybė.

„Administracija turėtų paruošti eksponavimo konkurso sąlygas ir skelbti konkursą, iš esmės, skulptūrų nuomos – jos būtų eksponuojamos ten, kas pateiks geriausią pasiūlymą“, – BNS Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Pasak jo, konkurse galės dalyvauti ir Grūto parkas, susidomėjimą rodė tarybos narys Vidmantas Martikonis, greta Vilniaus turintis skulptūrų parką.

Vilniaus valdžia šią savaitę taip pat apsisprendė per mėnesį paskelbti konkursą laikinoms ekspozicijoms ant Žaliojo tilto.

Pasak idėją siūliusios tilto sutvarkymo komisijos vadovo Mariaus Skarupsko, planuojama, kad čia atsiras meninės, technologinės, mokslinės ar kitos instaliacijos, kiekvienas kūrinys būtų eksponuojamos ne ilgiau nei 9 mėnesius.

„Yra noras, kad tiltas įsilietų į kultūrinį, kūrybinį Vilniaus gyvenimą, tad komisija pateikė siūlymą, kad būtų laikinos ekspozicijos: mokslininkai, menininkai, inovacijų kūrėjai gali galvoti, kas ten turėtų atsirasti. Galima modernesne forma žiūrėti, kaip tos skulptūros gali transformuotis ir galiausiai priimti fundamentalesnį sprendimą“, – teigė jis.

Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis socialistinio realizmo idėjas atitinkančiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis, pavadintomis „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statybos“, „Žemės ūkis“ ir „Mokslo jaunimas“.

Kritikai teigė, kad sovietinės skulptūros Vilniaus centre žeidžia sovietų okupacijos aukas.