Sostinėje rengiamos eitynės prieš kirtimus miškuose
Šeš­ta­die­nį Vil­niu­je ren­gia­mos ei­ty­nės „Miš­kas Lie­tu­vos – at­sik­lausk Tau­tos“, skir­tas par­eikš­ti pro­tes­tą dėl ply­nų kir­ti­mų miš­kuo­se.

Eitynės prasidės Katedros aikštėje, Gedimino prospektu bus einama link Seimo. Taip siekiama palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą uždrausti plynus kirtimus nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose.

„Plyni miško kirtimai saugomose teritorijose jau pasiekė tokią ribą, kad kelia grėsmę šių teritorijų išlikimui. Saugomos teritorijos įsteigtos tam, kad jose esančių miškų gamtinė būklė ir rekreacinis potencialas tik gerėtų, bet nedarni miškininkystė metai iš metų tą gamtinę būklę blogino: kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai, krito vietovių patrauklumas, sumenko biologinė įvairovė“, – teigiama akcijos rengėjų pranešime.

Anot jų, Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl plynų kirtimų europinės svarbos saugomose teritorijose.

Visuomeninės organizacijos „Už Lietuvos miškus“ ir „Gyvas miškas“ inicijavo ieškinį teismui dėl Vyriausybės padidintos miškų kirtimų normos penkeriems metams. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę atmetė skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad Vyriausybės sprendimas turi būti laikomas norminiu administraciniu teisės aktu, ir dėl jo atitikties įstatymams ir Konstitucijai turi spręsti Konstitucinis Teismas.

Vyriausybė rugpjūtį nutarė 6 proc. padidinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą 2019 – 2023 metams. Vyriausybės sprendimas leido 11,85 tūkst. hektarų miško (pagal plynojo kirtimo ekvivalentą) plote iškirsti iki 3,62 tūkst. kietmetrių medienos. Iki tol ši norma buvo atitinkamai 11,17 tūkst. ha ir 3,15 tūkst. kietmetrių.

Pastaruoju metu kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų.

Aplinkos ministerija lapkričio pradžioje pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose. Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.

Visuomenininkai Aplinkos ministerijos siūlymus vadina daugiau kosmetiniais, apimančiais labai mažą saugomų teritorijų dalį, be to, nežinia, kada jie bus įteisinti.