Smalininkai siekia atkurti senąjį uostą
Nors Ne­mu­nas tam­pa vis su­nkiau perp­lau­kia­mas, prie šios upės įsi­kū­ręs Jur­bar­ko ra­jo­no Sma­li­nin­kų mies­tas sie­kia tap­ti uos­tu, ku­ria­me bū­tų sau­go­mi pra­mo­gi­niai lai­vai.

Smalininkai šiuo metu yra išsikėlę du ambicingus siekius. Vienas jų – tapti kurortine vietove, antras – atkurti senojo Smalininkų uosto, turinčio kultūros paveldo objekto statusą, funkcijas, Esą toks uostas galėtų tapti pramoginių laivų žiemojimo vieta.

Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos laikinasis gamybos ir technikos reikalų direktorius Aurelijus Rimas bei Uostų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Motiejaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad mūsų šaliai reikia ir laivų žiemojimo vietų, ir naujų uostų, bet jiems atkurti reikalingomis lėšomis turėtų pasirūpinti pačios to pageidaujančios savivaldybės.

Tikisi suklestėti

Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas neabejoja, kad miesto statusą turintiems bei kurortine vietove siekiantiems tapti Smalininkams uostas padėtų suklestėti. „Smalininkuose yra išlikęs senasis uostas, statytas dar tuomet, kai šį kraštą valdė vokiečiai. Tereikėtų jį pritaikyti šiandienos poreikiams“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis.

Pripažindamas, kad Nemuno upė senka, seniūnas atkreipė dėmesį, kad ruože, priklausančiame Jurbarko savivaldybei, pramoginiai laivai plaukioja. „Deja, jie neturi kur sustoti poilsio, nes prie upės pastatytų penkių prieplaukų vasaromis dėl nusekusio vandens nebeįmanoma priplaukti“, – teigė R. Alminas. Keturios Jurbarko rajono teritorijoje esančios prieplaukos yra pontoninės, viena, pastatyta pačiame Jurbarke, stacionari. Deja, ir ji pastatyta taip, kad esant potvyniams būna apsemta, o vandeniui nuslūgus tampa pernelyg aukšta, tad priplaukus laivu joje neįmanoma išlipti.

R. Almino nuomone, atkurti uostą Smalininkuose būtina ir tam, kad laivų savininkai turėtų kur juos laikyti. „Smalininkuose jie būtų saugūs žiemą vasarą“, – tikino seniūnas. Planuojama, kad žiemą būtų pasiūlyta laivus saugoti Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos teritorijos statiniuose, prireikus jie čia būtų ir remontuojami. Seniūno turimais duomenimis, savo laivus Smalininkuose laikytų Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Jurbarko, Šakių, pačių Smalininkų bei kitų miestų ir rajonų gyventojai. „Senasis Smalininkų uostas įrengtas pylimu nuo upės dabar atskirtoje įlankoje, kuri, deja, yra pernelyg sekli, todėl laivai į ją neįplaukia. Pagilinus įlanką, laivai į ją nesunkiai įplauktų, – pažymėjo R. Alminas. – Turėti šį uostą Smalininkams svarbu ir todėl, kad jame galėtų dirbti vietos žmonės. O atplaukusieji ir išlipusieji Smalininkuose pasklistų po mūsų miestą, iš to naudos turėtų ir mūsų verslininkai.“ Be to, laivų savininkai galėtų plukdyti žmones nuo Smalininkų iki Kuršių marių ar į Jurbarką. „Juk dar pernai iš Jurbarko į Nidą savaitgaliais žmonės buvo plukdomi greitaeigiu kateriu. Deja, šiemet šios pramogos nebeliko“, – sakė seniūnas.

Padėtų nebent konsultacijomis

Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos gamybos ir technikos reikalų direktoriaus pareigas laikinai einantis Aurelijus Rimas teigė, kad Smalininkų miesto siekiui turėti atkurtą uostą neabejotinai reikia pritarti. „Dabar įplaukti į šį istorinį uostą nėra galimybės dėl to, kad toje vietoje pernelyg seklu“, – sakė A. Rimas. Jis pažadėjo reikiamais klausimais konsultuoti Jurbarko savivaldybę.

Minėtos įmonės Uostų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintaras Motiejaitis taip pat tvirtino, kad kitokios nei specialistų konsultacijos paramos Smalininkams, siekiantiems atkurti uostą, suteikti nėra galimybių. Nors ir pripažino, kad atkurtas uostas tarnautų visuomenės poreikiams. „Būtų gerai, jei uostas įgautų savo pirminę paskirtį“, – teigė G. Motiejaitis ir pridūrė, kad Smalininkų uostas labai reikalingas, nes tarp Jurbarko ir Kuršių marių laivyba vyksta.

Daugybė prieplaukų nebenaudojamos

„Lietuvos žinios“ rašė, kad prieš dešimtmetį, siekiant skatinti laivininkystę didžiausia Lietuvos upe, Nemuno pakrantėje įrengtos įvairios 26 prieplaukos, kurios tuomet atsiėjo 10 mln. litų (apie 3 mln. eurų) ES bei mūsų šalies biudžeto lėšų. Deja, šiuo metu net ne kelios, o dauguma jų nebenaudojamos, kai kurių iš viso nebeliko.

Ramūnas Alminas: "Smalininkuose yra išlikęs senasis uostas, statytas dar tuomet, kai šį kraštą valdė vokiečiai. Tereikėtų jį pritaikyti šiandienos poreikiams./"regionunaujienos.lt nuotrauka

Nebereikalingos tapo ne vien pontoninės, bet ir stacionarios prieplaukos, viena jų įrengta Alytuje. „Šiandien ta stacionaria prieplauka niekas nesinaudoja, nes Nemunu neplaukioja jokie laivai. Matyti tik baidarių ar valčių. Didesniems laiveliams plaukioti Nemunu ties Alytumi neįmanoma – daug rėvų ir labai seklu“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė. Ji pridūrė, kad vandens turizmo mėgėjai naudojasi tik prie prieplaukos įrengtu laivų nuleidimo taku.

Taip pat paaiškėjo, kad nereikalingos tapo Šakių rajone įrengtos dvi mobiliosios prieplaukos – Plokščių ir esanti Gelgaudiškyje. „Šios mobiliosios prieplaukos savivaldybei buvo našta. Penkerius metus kiekvieną pavasarį pontonus reikėdavo įkelti į upę, o rudenį juos ištraukti. Tai kainuodavo, o išlaidos guldavo ant vietos seniūnijų pečių. Be to, prieplaukos buvo įrengtos nepatogiai, nes esant žemam Nemuno vandens lygiui joks laivelis ar valtelė prie jų negalėdavo prisišvartuoti. Todėl praėjus penkeriems metams mobiliųjų prieplaukų kilnojimo atsisakyta“, – šios vasaros pradžioje „Lietuvos žinioms“ pasakojo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis. Tik Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius šios vasaros pradžioje teigė, kad Jurbarko rajone tekančio Nemuno atkarpoje laivyba vyksta.