Siūlymas: miestuose veiktų iki penkių to paties tinklo vaistinių
Nuo 2022 me­tų siū­lo­ma ri­bo­ti tos pa­čios įmo­nės vais­ti­nių skai­čių mies­tuo­se. To­kią Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­są Sei­me re­gis­tra­vo „vals­tie­čių“ frak­ci­jai pri­klau­san­tis par­la­men­ta­ras Po­vi­las Urb­šys.     

Pataisa siūloma leisti įmonėms verstis vaistinės veikla ne daugiau kaip penkiose vietose tame pačiame mieste, o kaimo gyvenamosiose vietovėse vaistinių skaičius nebūtų ribojamas.

Nacionalinė vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė BNS pataisas pavadino populistinėmis ir prognozuoja, kad jos apsunkintų vaistinių verslą.

„Konkurenciją šioje srityje reikia skatinti ne tokiais ribojimais“, – teigė J. Kulberkienė.

Pasak jos, tokios pataisos gali prieštarauti Konstitucijai: „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad projektas sunkiai dera su Konstitucija“.

P.Urbšys sako, kad pakeitimas parengtas pagal estų praktiką.

Pasak pataisų autoriaus, jos skatintų smulkųjį verslą ir vaistinių steigimąsi kaime, todėl turėtų pagerėti kaimo vietovių gyventojų aprūpinimas vaistais.

P.Urbšio tvirtinimu, siekiant gauti kuo didesnį pelną, kai kuriuose tinkluose nustatytas mažas pagrindinis darbo užmokestis ir mokami priedai už tam tikrą parduotų vaistinių preparatų ar vaistinių prekių kiekį, todėl vaistininkas skatinamas kuo daugiau parduoti.

Parlamentaro žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra 1303 vaistinės, iš jų 1064 priklauso vaistinių tinklams.

„Nemuno vaistinei“ priklauso 295 vaistinės (22,64 proc. vaistinių), „Eurovaistinei“ – 285 (21,87 proc.), „Gintarinei vaistinei“ – 230 (17,65 proc.), „Norfos vaistinei“ – 96 (7,37 proc.), „Benu“ – 83 (6,37 proc.) vaistinės.

P. Urbšio duomenimis, vaistinių tinklams nepriklausančių vaistinių mažėja: 2016 metų pabaigoje jos sudarė 18,34 proc. visų vaistinių, o 2008 metų pabaigoje – 55 proc., 2010 metų gruodį – 40 procentų.