Sinagogos: sunkus kelias į prisikėlimą
Iš tar­pu­ka­riu Lie­tu­vo­je bu­vu­sių be­veik pu­sės tūks­tan­čio žy­dų si­na­go­gų iki mū­sų die­nų li­ko apie 80. Tik dvi jų yra vei­kian­čios, vi­si ki­ti pa­sta­tai pri­tai­ky­ti ki­tai pa­skir­čiai ar­ba sto­vi ne­nau­do­ja­mi.

Norint prikelti sinagogas naujam gyvenimui reikia nemenkų pinigų. Tokių lėšų neturi nei žydų bendruomenės, nei savivaldybės, dažnai tampančios sinagogų šeimininkėmis ten, kur žydų bendruomenių nėra. Gelbsti nebent Europos Sąjungos (ES) parama.

Mums svarbu, kad būtų išsaugotas žydų kultūros paveldas. Jei dar atsirastų galimybių bent kiek atspindėti vietos žydų gyvenimą, būtų labai gerai. Jau yra gražių pavyzdžių

Taps kultūros objektu

Pagaliau atsirado galimybė galutinai sutvarkyti buvusią Alytaus sinagogą, kuri pokario metais buvo paversta druskos sandėliu, viščiukų perykla. Šį mėnesį miesto merija pasirašė sutartį su rangovu dėl 1911-aisiais iškilusios ir jau trejus metus po truputį tvarkomos sinagogos tolesnio kapitalinio remonto. Numatyta, kad jis truks iki pusantrų metų ir kainuos per 400 tūkst. eurų. Beveik pusę būtinų lėšų sudarys ES parama, kitą dalį skirs pati savivaldybė.

Anot Alytaus miesto merijos Finansų ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Ingridos Leskevičienės, pastatas bus pritaikytas Vizualiųjų menų centro, kaip Alytaus kraštotyros muziejaus padalinio, veiklai. Pirmame aukšte planuojama įkurti universalią ekspozicijų salę ir joje rengti parodas, konferencijas, seminarus, paskaitas, knygų pristatymus, filmų peržiūras.

„Taip išspręsime kelias miestui opias problemos – kultūros paveldo objektas vėl taps naudojamas ir reikalingas gyventojams, o Kraštotyros muziejus, kasmet plečiantis savo veiklą ir sulaukiantis vis daugiau lankytojų, gaus naują erdvę“, – pasakojo I. Leskevičienė. Ji pridūrė, kad buvusioje sinagogoje bus įrengta ir žydų istorijai skirta ekspozicija.

Bibliotekos reikmėms

Lietuvoje priskaičiuojama iki 20 medinių sinagogų – daugiau nei visose kitose šalyse kartu sudėjus. 1801-aisiais pastatyta Pakruojo sinagoga – seniausia medinė Lietuvos žydų šventovė, išlaikiusi autentišką tūrį. Prieš pusantrų metų, gavus 750 tūkst. eurų ES fondų ir valstybės paramos, ji buvo restauruota. Čia įsikūrė Juozo Paukštelio viešoji biblioteka.

Restauruojant sinagogą sutvarkyta jos išorė, pastato inžineriniai tinklai, vidaus patalpos, vietoj buvusio altoriaus atkurtas jo atvaizdas, o buvusios sakyklos vietą žymi aštuoniakampė figūra grindyse. Piešiniai floros ir faunos motyvais atkurti pagal Šiaulių „Aušros“ muziejuje išsaugotas nuotraukas, darytas tarpukariu.

Restauratoriai iki šiol nesutaria, kada sinagoga ištapyta. Manoma, jog simboliai aplink skliautą galėjo būti pavaizduoti 1885 metais. Tačiau viename skliaute nutapytas traukinukas Pakruojyje atsirado tik 1915-aisiais.

Ateitis – neaiški

Vis dėlto sinagogų situacija gera toli gražu ne visur. Alytaus rajono savivaldybė, kuriai priklauso 1905 metais statyta ir kapitalinio remonto vis nesulaukianti Simno sinagoga, ne kartą bandė atgaivinti buvusius žydų maldos namus. Būta idėjų pritaikyti pastatą meno galerijai, muziejui, koncertų salei, tačiau rekonstrukcijai nepavyko gauti lėšų. Prieš porą metų nutarta jį privatizuoti, bet tam pasipriešino Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), paveldo specialistai. Aukcionas buvo atšauktas, o paveldosaugininkai įtraukė Simno sinagogą į Kultūros vertybių registrą.

„Kol kas mums nepavyko gauti lėšų sinagogai sutvarkyti. Tačiau vis dar tikimės, kad galėsime šį pastatą pritaikyti Simno bendruomenės reikmėms“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Krasauskas.

Vilčių išsaugoti unikalų žydų sinagogų kompleksą nepraranda ir Kalvarijos gyventojai. Čia yra išlikusios dvi XVIII-XIX a. sinagogos ir Talmudo mokykla, dar vadinama rabino namu. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Babecko teigimu, dabar esą vyksta parengiamieji sinagogų komplekso renovacijos darbai.

Prieštaravimų nebūtų

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad šiuo metu kaip maldos namai yra naudojamos dvi sinagogos: viena – Vilniuje, kita – Kaune. Jų pakanka, nes Lietuvoje žydų likę nedaug. Todėl LŽB neprieštarauja, jog kulto reikmėms nenaudojamos sinagogos tenkintų gyventojų kultūrinius poreikius.

„Mums svarbu, kad būtų išsaugotas žydų kultūros paveldas. Jei dar atsirastų galimybių bent kiek atspindėti vietos žydų gyvenimą, būtų labai gerai. Jau yra gražių pavyzdžių“, – kalbėjo F. Kukliansky. Ji minėjo Kėdainius, kur vienoje sinagogų veikia daugiakultūris centras, kitoje – vaikų dailės mokykla, trečioje – muziejus.

Tačiau, anot F. Kukliansky, dar yra sinagogų, kurių likimas kelia nemažai rūpesčių. Jas renovuoti ar atstatyti net ir turint lėšų vertėtų tik tuomet, jei būtų aišku, kad pastatais kas nors naudosis.