Šiluvai numatoma Europos piligrimų centro ateitis
Ra­sei­nių ra­jo­ne esan­čią Ši­lu­vą, ku­rio­je įvy­ko pir­ma­sis Ka­ta­li­kų baž­ny­čios pri­pa­žin­tas Die­vo Mo­ti­nos ap­si­reiš­ki­mas Eu­ro­po­je, sie­kia­ma pa­vers­ti pi­lig­ri­mų cen­tru, pri­lygs­tan­čiu Pra­ncū­zi­jos Lur­dui, Por­tu­ga­li­jos Fa­ti­mai ar Mek­si­kos Gva­da­lu­pei.

Šiluva garsi tuo, kad, kaip tikima ir pripažįstama, 1608 metais čia buvo apsireiškusi Švč. Mergelė Marija, bet mūsų šalį okupavusių bei tikėjimą iš žmonių širdžių išplėšti siekusių sovietų miestelis buvo paverstas vienu didžiausių Lietuvos užkampių. Tačiau ateityje Šiluva turėtų tapti vieta, į kurią vyktų Europos, o galbūt ir viso pasaulio katalikai. To siekia Raseinių rajono savivaldybė drauge su Kauno arkivyskupijos vadovybe. Manoma, kad tinkamai pasirengus priimti piligrimus ir išplatinus pasauliui žinią apie Šiluvą į šį mažą Žemaitijos miestelį kasmet plūstų tūkstančiai jų.

Ypatinga vieta

Raseinių rajono merijos Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog tikslas Šiluvą paversti moderniu Rytų bei Vidurio Europos piligrimų centru iškeltas prieš dešimtmetį parengus strateginį rajono plėtros planą. Pasak jos, Šiluva jau tapusi patraukli, gražiai sutvarkyta, piligrimams visuomet atvira. Į šventa vieta laikomą Šiluvą šiuo metu daugiausia važiuoja maldininkai iš Lietuvos, bet siekiama, kad ją lankytų tikintieji ir iš užsienio.

Ieškodama būdų skatinti religinį turizmą, Raseinių rajono atstovų delegacija prieš metus vyko į Portugalijos Ourem savivaldybę, kurios teritorijoje yra Fatimos šventovė. „Iš ten parsivežėme žinią, jog pasaulio tikintieji norės atvažiuoti į malonėmis garsią vietą, kurioje tikrai bus laukiami, mielai sutinkami, ir skleis žinią, kad ji – ypatinga“, – pasakojo I. Antanaitienė.

Tuomet Raseinių rajono savivaldybėje pradėta kurti vizijas ir rengti konkrečius planus, kaip Šiluvą paversti maldininkų traukos vieta. Tarp šių planų – siekis nutiesti Šiluvos aplinkkelį bei pėsčiųjų ir dviračių takus, vedančius į šį miestelį iš Raseinių bei Tytuvėnų. Norima Šiluvos bazilikos bokštą paversti apžvalgos aikštele, o pačiame miestelyje įkurdinti miniatiūrų parką, kuriame būtų supažindinama su Europoje esančiomis Dievo Motinos apsireiškimo vietomis. Taip pat siekiama skatinti verslo atstovus ir vietos gyventojus teikti apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas.

Sutiks, išklausys, padrąsins

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios rektorius kunigas Darius Vasiliauskas pabrėžė, jog Šiluvos šventovėse esantys votai liudija, kad žmonės čia yra patyrę daug malonių, išgyvenę atsivertimų, išgiję nuo kūno ir sielos ligų.

Dvasininko teigimu, tam, kad piligrimų minios iš viso pasaulio trauktų į Šiluvą, turi būti sudarytos sąlygos juos priimti. Tuo šiuo metu rūpinasi Raseinių rajono savivaldybė, o bažnyčia, kunigai yra ir bus pasirengę piligrimus sutikti, išklausyti, padrąsinti.

Kunigas D. Vasiliauskas pasidžiaugė, jog už Europos Sąjungos fondų lėšas šiuo metu tvarkoma Šiluvos bazilika, keičiamas jos stogas, bus atnaujinamas šventorius, o ateityje numatyta bazilikoje įrengti šildymą. Pasak jo, į kasdienes mišias Šiluvos šventovėse susirenka po 15–50 tikinčiųjų. Kas savaitę Šiluvą aplanko 300–400 piligrimų.

Tiki garsia ateitimi

„Lietuvos žinių“ kalbintas Raseinių rajono meras Algirdas Gricius pasidžiaugė parengta Šiluvos vystymo programa, su Portugalijos Ouremo savivaldybe pasirašyta sutartimi, pagal kurią ši yra pasirengusi padėti garsinant Šiluvą pasaulyje ir stengiantis ją padaryti Europos piligrimų centru.

Rajono vadovas teigė, jog žinia apie Šiluvą jau skleidžiama pristatant ją įvairių šalių turizmo mugėse. „Šiluvos, kaip Europos piligrimų centro, ateities planus jau esame pristatę Ūkio ministerijoje, juos pristatysime ir Kultūros ministerijoje. Artimiausiu metu su šiais planais supažindinsime premjerą Saulių Skvernelį, o vėliau juos pateiksime visai Vyriausybei“, – sakė A. Gricius. Jis pabrėžė tikintis, kad ateityje maldininkai ims gausiai lankyti Šiluvą.