Siekiama perlaidoti rašytojos palaikus
Šian­dien Klai­pė­dos ra­jo­ne, Prie­ku­lė­je, vyks vi­suo­ti­nis gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me bus svars­to­ma ga­li­my­bė iš Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nių į Prie­ku­lė­je įkur­to Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės (1897–1978) me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus kie­me­lį per­kel­ti šios ra­šy­to­jos pa­lai­kus.

Vienus metus Klaipėdos rajono Priekulės miesto gyventojai pratinosi prie žinios, kad vienos žymiausių šio krašto asmenybių, Mažosios Lietuvos gyvenimą savo kūriniuose aprašiusios I. Simonaitytės palaikai iš Vilniaus gali būti perkelti į Priekulę ir palaidoti jos memorialinio muziejaus teritorijoje.

„Kai tik išgirdome I. Simonaitytės gyvenimo ir literatūrinio palikimo tyrinėtojo Domo Kauno siekį išpildyti jos valią ir palaikus palaidoti prie jos buvusio vasarnamio, kuriame dabar įkurtas muziejus, šiek tiek nustebome. Tačiau bėgant laikui suvokėme, kad rašytojos kapas garsins mūsų kraštą, taps traukos vieta“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.

I. Simonaitytės palaikų perlaidojimo siekiantis D. Kaunas ir jo idėją palaikantis parlamentaras Eugenijus Jovaiša teigė, jog šis klausimas aptartas su Seimo vadovybe, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrėmis, gautas jų pritarimas.

Siekia įvykdyti valią

Profesorius D. Kaunas „Lietuvos žinioms“ citavo I. Simonaitytės ranka parašytus žodžius, turėjusius tapti priesaku tiems, kas vykdys jos valią: „Kai išslysiu tuo taku, kuriuo visi išeina, sumeskite kapą mano palaikams prie mano namelio ant Minijos kranto.“ Tai rašytoja išdėstė likus 17 metų prieš mirtį. I. Simonaitytė taip pat nurodė ant jos kapo nestatyti kryžiaus ar akmens. Ši norą rašytoja argumentavo tuo, kad ir taip visą gyvenimą nešiojo kryžių, o ir pats jos gyvenimas buvęs sunkus kaip akmuo. Ji tvirtino norinti gulėti tarp rožių, gvazdikų, bijūnų po pavėsį teikiančiu sidabriniu klevu, o ant jos kapo turėtų būti užrašas „Jau lazdą padėjau, kelionė baigta“. D. Kaunas tvirtino, jog šio testamentu tapusio priesako originalas saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve.

„Tad štai ko norėjo rašytoja, o yra palaidota Vilniuje ir prislėgta paminklu, sukurtu pagal maketą, kurį dar gyva būdama norėjo sudaužyti plaktuku“, – sakė jis. D. Kaunas tvirtino turintis tikslių duomenų, kad norą būti palaidotai Priekulėje, savo vasarnamio sodyboje po klevu, I. Simonaitytė buvo išsakiusi sovietmečiu kultūros ministro pavaduotoja dirbusiai Michalinai Meškauskienei ir savo giminaičiams. „Tai, jog rašytojos giminaičiai sutinka, kad ji būtų perlaidota Priekulėje, man raštu patvirtino jų atstovė Marija Skraps“, – sakė D. Kaunas.

Palaidota ne ten, kur norėjo

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša, taip pat priklausantis Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo bei Valstybės istorinės atminties komisijoms, pabrėžė pritariantis D. Kaunui. „Išties skaudu, kad rašytoja palaidota ne ten, kur norėjo, ir kad ant jos kapo pastatytas paminklas, kokio ji nenorėjo. Galiausiai skaudu, kad jos kapavietė deramai neprižiūrima“, – dėstė jis.

E. Jovaiša pabrėžė, kad I. Simonaitytę reikia grąžinti į jos gimtąjį kraštą, jos tėvynainiams, kurie prižiūrėdami jos kapą atiduos rašytojai deramą pagarbą. „Palaikų perlaidojimui neprieštarauja ir Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybių vadovai, tad belieka gauti vietos žmonių pritarimą“, – sakė jis.

Anot Priekulės seniūnės D. Bliūdžiuvienės, itin daug apie rašytojos palaikų perlaidojimą diskutuota pastaruosius tris mėnesius. „Iš tiesų diskusijų būta aštrokų. Pastebėjau, kad už palaikų perlaidojimą labai pasisako tie, kurie nuvykę į Vilnių pamato jos kapą. Neabejoju, kad Priekulėje jos palaidojimo vieta pasirūpintume daug geriau“, – kalbėjo ji. Galutinis Priekulės gyventojų žodis bus tartas šiandien per visuotinį susirinkimą.

Užgaidų pildymas

Priekulėje I. Simonaitytės turėtas vasarnamis, kuriame ji leido gyvenimo saulėlydžio vasaras, šiuo metu yra tapęs jos memorialiniu muziejumi ir priklauso Klaipėdos rajono Gargždų krašto muziejui. Jam laikinai vadovaujantis Marius Mockus teigė esąs prieš rašytojos palaikų perlaidojimą buvusio jos vasarnamio teritorijoje.

„Visų pirma, deramai palaidotų palaikų iškasimas ir jų pervežimas prieštarauja mano, katalikų tikėjimą išpažįstančio žmogaus, nuostatoms. Antra, manau, kad toks perlaidojimas yra vien užgaidų pildymas ir pažeidžia šalies Konstituciją, teigiančią, kad prieš įstatymus visi esame lygūs“, – aiškino M. Mockus. Jis tvirtino, jog toks perlaidojimas taptų pavyzdžiu, kaip dėl vienos asmenybės galima daryti išimtį, nusižengti įstatymui ir laidoti palaikus ten, kur įstatymas laidoti draudžia.

M. Mockus teigė, jog buvo surinkęs būrį specialistų, kurie tokį perlaidojimą laiko neleistinu ir net nehumanišku ir kurie šią nuomonę ketino išreikšti šiandien vyksiančiame visuotiniu vadinamame susirinkime, kuriame dalyvaus D. Kaunas ir E. Jovaiša. „Tačiau man buvo pasakyta, kad į susirinkimą kviečiami tik Priekulės gyventojai, o visi kiti jame būtų pašaliniai, todėl yra nepageidaujami“, – tvirtino jis.

Lietuvos rašytojų sąjungos vadovė Birutė Jonuškaitė tikino tik visai neseniai išgirdusi žinią apie siekį perlaidoti I. Simonaitytės palaikus, o toji žinia jai buvusi staigmena ir pasirodžiusi keista. „Mums keista ir tai, kad galimas perlaidojimas nebuvo aptartas su rašytojų bendruomene“, – sakė ji. B. Jonuškaitė teigė mananti, kad Antakalnio kapinių Menininkų kalnelį aplanko tikrai daugiau žmonių, nei aplankytų Priekulėje esantį muziejų.