Savivaldybių indekse Klaipėda aplenkė Vilnių
Klai­pė­dos mies­tas šie­met ne­di­de­le pers­va­ra ap­len­kė Vil­nių Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių in­dek­se, ku­rį ren­gia Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI). Uos­ta­mies­tis pir­mą vie­tą už­si­ti­kri­no dėl že­mes­nių mo­kes­čių, ma­žiau­sios sko­los, čia pi­giau­siai iš di­džių­jų sa­vi­val­dy­bių kai­nuo­ja sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos iš­lai­ky­mas, efek­ty­viai val­do­mas tur­tas ir švie­ti­mo inf­ras­truk­tū­ra.

Pasak indeksą skaičiavusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), Klaipėdoje, be to, žemas nedarbo lygis, mažiau ilgalaikių bedarbių ir žmonių, gaunančių socialines pašalpas.

„Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia intensyviausia investicijų, ūkio subjektų. Ir nors Vilniuje skola mažėjo sparčiausiai, ji išlieka didžiausia. Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas. Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga“, – pranešime sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Trečioje vietoje šiemet yra Šiauliai – čia mažiausi mokesčiai, mažiausias nedarbas tarp didžiųjų miestų, pigesni verslo liudijimai.

Ketvirtoje vietoje esančiame Kaune išduota daugiausiai statybos leidimų tarp didžiųjų miestų. Mieste beveik du trečdalius šilumos pagamina nepriklausomi gamintojai, vis daugiau švietimo ir sveikatos paslaugų teikia privatus sektorius.

Penktasis indekse yra Panevėžys, šeštoje vietoje – Alytus.

Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonai. Vis dėlto, kaip ir pernai, nedideliu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.

„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei“ – pažymi LKRI analitikas Martynas Tininis.

Trečią-ketvirtą vietas dalijasi Palanga ir Druskininkai, penktąją užima Mažeikių rajonas.

LLRI teigimu, nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 metais iki 9 proc. pernai, mažėjimas vis vangesnis. Nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net auga.

„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mažų miestelių problema. Pavyzdžiui nedarbas nebemažėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje“ – sakė M. Tininis.

LLRI nuomone, aukštas nedarbas yra dar vienas iššūkis šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo.

Nuo 2011 metų Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2017 metų duomenimis.