Sausros gniaužtuose – didesnė dalis Lietuvos
Aly­taus ra­jo­ne dėl sti­chi­nės saus­ros pa­skelb­ta eks­tre­ma­li si­tua­ci­ja. Jei ar­ti­miau­siu me­tu ne­bus gau­saus lie­taus, taip pa­sielg­ti ga­li ir Laz­di­jų, Tra­kų ra­jo­nų bei Ma­ri­jam­po­lės ir Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bės.

Nors savaitės pradžioje kai kur gausiau palijo, didžioji šalies dalis, ypač Pietų Lietuva, nesulaukė tokio lietaus, kuris būtų pakeitęs situaciją iš esmės. Sausros griaužtuose atsiduria vis didesnė teritorija.

Pietų Lietuva nesulaukė tokio lietaus, kuris būtų pakeitęs situaciją iš esmės.

Niekas nebeauga

Kaip sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius, nuo sausros kenčia visas rajonas, bet labiausiai sausi orai neigiamai veikia Pivašiūnų, Raitininkų, Nemunaičio, Daugų, Punios ir Butrimonių seniūnijas, kuriose vyrauja smėlingesnės dirvos.

Alytaus rajone vasariniai javai šiuo metu liovėsi augti. Jie nepasisavina trąšų, mikroelementų ir kitų reikalingų medžiagų. „Tai reiškia, kad javų derlius gali būti prastas arba jo išvis gali nebūti. Kai kurie ūkininkai tikina per javapjūtę neturėsiantys ką kulti“, – kalbėjo S. Supranavičius. Alytaus rajone kasmet sėjama apie 30 tūkst. hektarų įvairių javų.

Žemės ūkio skyriaus vedėjo žodžiais, šiemet dėl sausros pašarų gyvuliams gamybos kiekis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo triskart. Ūkininkai sunerimę, ar rudenį nereikės parduoti gyvulių. Nušienauta žolė dėl lietaus trūkumo neatauga – nuruduoja ir nudžiūsta. Kai nėra atolų, mažėja gyvulių ganymo plotai.

„Kol kas sausros padariniai labiausiai jaučiami dešiniajame Nemuno krante esančiose teritorijose. Tačiau jei dar savaitę nelis, tie padariniai bus matomi ir kur kas derlingesnėse kairiojo Nemuno kranto žemėse“, – nuogąstavo S. Supranavičius.

Tuštėja šuliniai

Ne vien žemdirbiai nuolat dairosi į dangų laukdami lietaus. Kai kurių Dzūkijos kaimų gyventojai skundžiasi, kad jau baigia išdžiūti šachtiniai šuliniai. Kaip „Lietuvos žinias“ tikino netoli Alytaus esančiame kaime gyvenantis Vytautas, jo šulinys jau beveik tuščias. „Kiek pamenu, pastarąjį sykį lijo gegužės pradžioje, o gal dar anksčiau. Pirmadienį tik pakrapino, kaip klebonas bažnyčioje su šlakstykle. Šulinyje vandens nė kiek nepadaugėjo“, – pasakojo jis.

Šulinio vandenį Vytauto šeima pradėjo taupyti nuo gegužės vidurio. Dabar jo beveik nebeliko, nėra kaip nei skalbti, nei maisto gaminti. Geriamąjį vandenį šeima perka parduotuvėse, skalbinius veža į Alytų pas dukrą, ten ir nusimaudo.

„Paprašėme, kad atvežtų vandens iš „Dzūkijos vandenų“ vandenviečių, nes ir kaimynai jo beveik neturi. Įmonės atstovai atsakė, jog yra nemažai norinčiųjų vandens, todėl reikės palaukti – sudaryta eilė“, – tvirtino Alytaus rajono gyventojas.

Bendrovės „Dzūkijos vandenys“ Vandentiekio ir nuotakyno departamento direktorius Leonas Mackevičius aiškino, kad vandens stygių daugiausia jaučia Alytaus rajono gyventojai, kurie nėra prisijungę prie centralizuoto tiekimo tinklo. Per dieną įmonė gauna apie 10 užsakymų atvežti vandens. Tačiau ji turi tik vieną vandeniui gabenti tinkamą mašiną, kuria paprastai naudojamasi, kai mieste įvyksta vandens tinklų avarijos ar kiti gedimai. Net kai automobilis laisvas, per parą bendrovė išgali patenkinti 5–6 užsakymus. Be to, vandenį Alytaus rajono gyventojams įmonė veža 10 kilometrų spinduliu. Į kitas rajono vietoves vandens gali atvežti „Simno komunalininkas“.

Lydi gaisrai

Dėl drėgmės stygiaus „paraku“ yra virtę miškai, sodai, palaukės. Trūksta tik mažos kibirkšties, kad įsiliepsnotų gaisras. Praėjusio penktadienio pavakarę ugnis kėlė pavojų Luksnėnų sodų vaismedžiams Alytaus rajone. Tiesa, didelės žalos ji nepadarė – sudegė po genėjimo darbų paliktos šakos ir išdegė sodo paklotė. Laimė, liepsnos nepalietė pačių medžių. Luksnėnų sodų vadovo Vaido Stanaičio teigimu, netrukus juos gali tekti laistyti. Kol kas laistomi tik sodinukai.

Gaisrai alina ir miškus. Lankytis juose yra uždraudusios nemažai šalies merijų. Vien per dvi praėjusio savaitgalio dienas miškai Lietuvoje pleškėjo tris kartus. Šeštadienio vakarą degė miško paklotė Šilalės rajono Gimbūčių kaimo pušyne, sekmadienį – Širvintų rajono Krūmėniškių kaimo miške ir Pasvalio rajono Kriklinių miestelio pakraštyje. Nė vienu atveju liepsnos nespėjo įsišėlti, išdegė kiek daugiau kaip 2 hektarai miško paklotės.

Iš viso Lietuvoje šiemet miškai degė per 200 kartų. Ugnis sunaikino daugiau kaip 152 hektarus miško ir miško paklotės. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo kilę perpus mažiau gaisrų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad artimiausiomis dienomis didesnių kritulių neprognozuojama, tik vietomis gali palynoti. Sugrįžus šilumai sausra gali apimti dar didesnę šalies teritoriją. Todėl Lazdijų, Alytaus ir Trakų rajonuose, Marijampolės, Kalvarijos savivaldybėse stichinė sausra nesibaigs. Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos savivaldybėse, Varėnos, Vilniaus, Jurbarko, Kaišiadorių, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių rajonuose užtrukęs sausasis periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio – rodiklius.