Sąskaitos už atliekų tvarkymą jau pasiekė vilniečius: atpigo ne visiems
Nors bu­vo skel­bia­ma, kad vil­nie­čiams mo­kes­tis už ko­mu­na­li­nių at­lie­kų iš­ve­ži­mą nuo ge­gu­žės dau­ge­liui tu­rė­tų ma­žė­ti, ga­li pa­si­tai­ky­ti at­ve­jų, kai vis dėl­to nuo šiol teks mo­kė­ti dau­giau. Kaip LRT RA­DI­JUI tei­gia sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Vil­niaus at­lie­kų sis­te­mos ad­mi­nis­tra­to­rius“ Rink­lia­vos ad­mi­nis­tra­vi­mo tar­ny­bos va­do­vas Il­ja Ka­ru­žis, taip ga­li nu­tik­ti, nes nuo šiol žmo­nės gaus sąs­kai­tą ne tik už gy­ve­na­mą­jį būs­tą, bet vi­są tu­ri­mą tur­tą, pa­vyz­džiui, so­do na­me­lį ar ga­ra­žą.

– Kas nurodoma pranešimuose apie mokėjimą už atliekų tvarkymą?

– Juose bus nurodytas vietinės rinkliavos dydis, apskaičiuotas už aštuonis šių metų mėnesius (iki metų pabaigos). Mokėjimo pranešimuose atsispindės naujoji dvinarė mokėjimo sistema. Bus nurodyta pastovioji rinkliavos dalis, priklausanti nuo nekilnojamo turto ploto, bei kintamoji dalis, priklausanti nuo mišrių komunalinių atliekų.

Rinkliavą už komunalinį tvarkymą galima sumokėti kartą per metus, iš karto visą sumą, arba ketvirčiais. Pirmasis mokėjimas turės būti atliktas iki šių metų liepos 31 d. [...] Kiekvieno sprendimas, ar mokėti kas ketvirtį, ar už metus.

– Apie pranešimus kalbate būsimuoju laiku, tačiau daugelis žmonių juos jau gavo. Ar dar yra negavusių?

– Numatyta, kad iki antradienio visi gyventojai turėtų gauti mokėjimo pranešimus, todėl, jeigu kuris negaus, prašome kreiptis į Smolensko g. 5 esantį klientų aptarnavimo skyrių arba skambinti telefonu.

Skambučio metu gyventojai bus informuojami apie laikinus prisijungimo slaptažodžius, su kuriais galės prisijungti prie savitarnos svetainės ir pamatyti sau skirtą mokėjimo pranešimą. Taip pat galima jungtis per elektroninius valdžios vartus. Tokiu būdu prisijungus prie savitarnos svetainės bus galima pamatyti savo mokėjimo pranešimą.

– Tai per pirmadienį ir antradienį žmonės, kurie pranešimo dar negavo, turėtų jį gauti?

– Taip.

– LRT RADIJO klausytojas domisi, ar tikrai išnagrinėti visi aspektai, susiję su šiukšlių išvežimu iš sodų bendrijų? Anot jo, galbūt verta imti mokesčius už pusmetį, t. y. sezoną?

– Numatant rinkliavą, skaičiuojant jos dydį, buvo įvertintas sezoniškumas – tai, kad sodais gyventojai naudojasi vasarą, o žiemą ten būna rečiau arba išvis nebūna. Paskaičiuota vidutinė atliekų susikaupimo norma visiems metams ir mokestis išskaidytas proporcingai.

Tas mokestis, kaip ir minėjau, paskaičiuojamas vidutiniškai pagal susikaupimo normą visiems metams, įvertinus sezoniškumą. Norime atkreipti dėmesį, kad infrastruktūrą reikia išlaikyti ištisus metus, nes būtina sudaryti sąlygas, kad mišrios komunalinės atliekos būtų išvežamos visus metus.

Neturime galimybės kiekvienu atveju įvertinti situacijos, ar žmonės sodų bendrijoje gyvena visus metus, ar ne, nes Vilniaus mieste didelė dalis sodų yra gyvenami ir žiemos metu.

– LRT RADIJO klausytoja tvirtina, kad jų sodų bendrijoje šiukšlių konteinerių nėra. Ar juos reikia specialiai užsisakyti?

– Tokiu atveju reikėtų kreiptis į „Vilniaus atliekų sistemos administratorių“, klientų aptarnavimo skyrių, arba atvykti į Smolensko g. 5, arba kreiptis telefonu. Konteineriai bus pastatyti nemokamai. Svarbu kreiptis.

– LRT RADIJO klausytoja Danutė tvirtina gavusi 72 eurų sąskaitą už aštuonis mėnesius, kai seniau už šiukšlių išvežimą mokėdavo vos keturis eurus per mėnesį. Gal galėtumėte pakomentuoti šią situaciją?

– Rinkliava nustatoma pagal patvirtintų keturiolikos apmokestinamų kategorijų tarifus. Visa skaičiavimų esmė yra šių tarifų sandauga su nekilnojamo turto plotu. Neturint konkrečių šio atvejo duomenų sunku vertinti sumos dydį, bet gali būti, kad vertinamas didelis nekilnojamo turto plotas, kuriame žmogus gyvena.

Be to, ponia Danutė nepaminėjo, kiek nekilnojamo turto turi. Seniau žmonės turėjo sutartis su vežėjais arba namų administratoriais konkrečiai už savo gyvenamą vietą. Gali būti, kad ponia turi ir papildomo nekilnojamo turto, pavyzdžiui, garažą ar kito turto. Kiekvienas mokėtojas savo pranešime turi visų nekilnojamo turto objektų sąrašą. Suma nurodyta bendra.

– Tai ar gali būti, kad mokestis ne sumažės o net padidės?

– Didžiausias nekilnojamo turto objektų skaičius yra daugiabučių namų, butų, tai jų savininkams vidutiniškai sąskaitos mažėja nuo 30 iki 50 proc. Kai kuriais atvejais tas skirtumas gali būti ir mažas arba neigiamas. Kadangi individualios sutartys yra konfidencialios, kiekvieno atskiro atvejo negalėtume pakomentuoti.

– LRT RADIJO klausytojas Petras pastebi, kad labai sunku susigaudyti, kaip ir už ką dabar tenka mokėti, nes viena dalis yra nuolatinė, kita – kintamoji. Ar galėtumėte paaiškinti?

– Stengiamės mokėjimo pranešime sutalpinti visą aktualią informaciją, kad mokėtojas tiksliai žinotų, už ką jis moka ir kaip. Tikslas buvo, kad sistema būtų skaidri ir visiškai aiški. [...] Galėtume pasiūlyti kreiptis telefonu arba į klientų aptarnavimo skyrių. Visa papildoma informacija, kuri rūpi, tikrai bus pateikta specialistų.

Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad pranešime nurodyta galutinė suma yra mokama už visą rinkliavos mokestinį laikotarpį – už aštuonis šių metų mėnesius. Šią sumą gyventojas gali sumokėti arba padalinęs iš trijų (t. y. už tris ketvirčius), arba visą sumą iš karto vienu kartu.

– Tai kas iš esmės gyventojams turėtų pagerėti?

– Iš esmės sistema buvo būtina, kad atliekų tvarkymo kaštai pasidalintų visiems atliekų turėtojams, o ne tik daliai jų. Skaičiuojama, kad iki šiol, iki reformos, trečdalis miesto gyventojų už atliekas nemokėjo. Vadinasi, už jas sumokėdavo kiti.

– Kaip taip atsitiko?

– Taip atsitiko dėl vadinamojo šiukšlių tranzito, šiukšlių turizmo ar kaip jį bepavadintum, kai gyventojai kaupdavo atliekas maišeliuose ir po to stengdavosi jomis atsikratyti kitų žmonių konteineriuose. Automobiliai privažiuodavo prie daugiabučių, prie viešose erdvėse stovinčių konteinerių ir ten atliekų būdavo atsikratoma.

– Bet juk tie žmonės su maišeliais vis dar privažiuoja.

– Gali būti, tačiau mes juos taip pat apmokestinome ir dabar išeina taip, kad visi nekilnojamo turto objekto savininkai Vilniaus mieste moka už mišrias komunalines atliekas. Jiems nebėra tikslo taupyti, kažkur važiuoti, pervežti, nes vis tiek reikės mokėti.

– LRT RADIJO klausytoja tvirtina, kad jos kaimynas, gyvenantis didesniame bute, už aštuonis mėnesius gavo mažesnę sąskaitą nei ji. Klausytoja taip pat domisi, kodėl informaciniame lape nurodyta savivaldybės sąskaita, kai už atliekų surinkimą atsakinga bendrovė „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“?

– Sprendžiant iš to, kad buvo nurodyta ta pati nekilnojamo turto objektų kategorija, šiuo atveju – butai, gali būti, kad vieno gyventojo objektų, už kuriuos moka rinkliavą, sąrašas tiesiog yra didesnis. Kitaip tariant, vienas žmogus tiesiog turi daugiau turto.

Kas liečia atsiskaitomąją sąskaitą, tai gyventoja visiškai tiksliai pastebėjo – visa rinkliava už mišrias komunalines atliekas renkama į savivaldybės sąskaitą. Tai vienintelė nurodyta sąskaita. Mokėjimo pranešime nurodyti įvairūs būdai, kaip galima atsiskaityti.

Žmonės praleidžia laiko tuose garažuose. Iš visų 14 apmokestintų kategorijų garažams nustatyta pati mažiausia susikaupimo norma.

– Kita klausytoja tvirtina jau bandžiusi mokėti per platformą „Viena sąskaita“, tačiau tuo metu dar nebuvo galimybės tai padaryti. Ar tokia galimybė numatoma?

– Per „Vieną sąskaitą“ bus galima atsiskaityti artimiausiu metu.

– LRT RADIJO klausytoja pastebi, kad susiklostė situacija, kai už tą patį turtą tenka mokėti du kartus – namą ji įsigijo kartu su vyru, todėl savininkais nurodomi abu sutuoktiniai. Sąskaitas, kaip turto savininkai, jie kiekvienas gavo individualiai. Ji domisi, kodėl tokiu atveju nebuvo perpus padalintas namo plotas ar kitu būdu mokestis išskaidomas dviem žmonėms?

– Jeigu iš tikrųjų taip atsitiko, labai apgailestaujame už tokią situaciją. Kadangi mokėjimo pranešimus dėl didelio skaičiaus nekilnojamo turto objektų Vilniaus mieste formuojame automatiškai, matyt, galėjo būti tokia klaida. Klausytojos prašome kreiptis į Vilniaus atliekų sistemos administratorių telefono numeriu ar elektroniniu paštu arba atvykti į klientų aptarnavimo skyrių ir mes tikrai patikslinsime [mokėtiną sumą].

– Taip pat nemažai klausimų kyla dėl garažų. Kokias šiukšles generuoja garažas, jeigu, pavyzdžiui, padangas pats turi nuvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo punktus?

– Kalbant apie atliekų reformą, tai liečia konkrečiai mišrias komunalines atliekas. Padangos priskiriamos prie pavojingų atliekų, jos nepatenka į mišrias komunalines atliekas. Jokių būdu jų nereikėtų mesti į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Padangas reikėtų priduoti į specializuotas vietas.

Tyrimais buvo nustatyta, kad vis dėlto minimalūs kiekiai mišrių komunalinių atliekų vis dėlto kaupiasi. Žmonės praleidžia laiko tuose garažuose. Iš visų 14 apmokestintų kategorijų garažams nustatyta pati mažiausia susikaupimo norma.

– Ar prie garažų turi būti atskiri konteineriai?

– Taip, bet kuriuo atveju prie garažų bendrijų masyvų yra konteineriai. Jeigu nėra, prašome kreiptis, nurodyti vietą arba kreiptis per bendrijos pirmininką ir konteineriai bus pastatyti.