Redakcijos paštas. Ūsuoto bebro užrašai: kodėl vilniečiai užplūdo traumatologinius
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Vil­nius vir­to di­de­le čiuo­žyk­la su ar­ti šim­to ma­ši­nų ava­ri­jų ir de­šim­ti­mis kri­tu­sių ir su­si­ža­lo­ju­sių žmo­nių. Tad ir an­traš­tės ži­niask­lai­do­je apie tai, kad žie­ma ke­li­nin­kus užk­lu­po ne­ti­kė­tai – vi­sai pel­ny­tos. Man dir­bant Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­je „Grin­da“, ne­slėp­siu, ir­gi kas­met to­kių an­traš­čių kliū­da­vo ir jau pra­ktiš­kai ga­lė­jau nu­spė­ti, ka­da su­lauk­siu skam­bu­čių iš žur­na­lis­tų apie pa­si­ruo­ši­mą žie­mos se­zo­nui. Ta­čiau mums žie­ma nie­ka­da ne­bu­vo ne­ti­kė­ta, ruo­štis pra­dė­da­vo­me la­bai anks­ti ir ži­no­da­vo­me, ką tu­ri­me da­ry­ti.

Į darbą „Grindoje“, kurioje dirbau daugiau nei 40 metų iš viso, ir daugiau nei 20 metų – vadovu, jau nuo rudens į darbą atvažiuodavau 4 valandą ryto ir su darbuotojais stebėdavome kaip keičiasi situacija miesto gatvėse bei tardavomės kaip reaguoti. Ir reaguodavome skubiai. O kartais, kai orai dar labiau subjurdavo, darbe būdavau ir visą parą.

Tačiau galbūt neverta ir stebėtis, nes ne tik žiema Vilniaus merą užklupo netikėtai. Brokas miesto gatvėse tiesiog bado akis.

Todėl tikrai keista skaityti spaudoje apie tokį darbo organizavimą, kad reaguojama į oro sąlygas taip, kad barstytuvai kartu su automobiliais kartu stovi spūstyse! Jie turėjo būti gatvėse iki kamščių, o šaligatviai iš karto turėjo būti barstomi druskos ir smėlio mišiniu. Nesuprantamas Vilniaus miesto savivaldybės paaiškinimas, kad žmonės slidinėjo, nes pradžioje buvo barstoma druska, o tik kai ją lietus nuplovė, pradėtas naudoti mišinys. Tiesiog savo darbo neišmanymas ir miesto pinigų mėtymas vėjais...

Miestas, pagal pranešimus spaudoje, turi tik trečdalį žiemai reikiamo druskos kiekio, todėl man tikrai tenka apgailestauti dėl pėsčiųjų ir vairuotojų, nes jei pradėtų stipriai snigti, vien parai reikėtų bent 800–900 tonų druskos.

Dar labiau nustebino tai, kad meras, artėdamas į savo ketverių metų kadencijos pabaigą, tai reiškia, išgyvenęs mieste keturias žiemas, šiandien kalba apie pamokas, kurias jam teko išmokti, miestui tapus čiuožykla. Tikrai? Vilnius su daugiau nei puse milijono gyventojų ir keliais šimtais tūkstančių automobilių tikrai ne ta vieta, kur turi prabangą jau ketvirtus metus mokytis. Priminsiu, jeigu miesto valdžia kartais nežiūri į kalendorių – žiema tik prasideda.

O tų pamokų, kaip vėliau paaiškino Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis, net ne viena: „Reikia vieną sykį išmokti tą pamoką ir pabandyti padaryti keletą dalykų. Visų pirma, susinchronizuoti su Kelių direkcija ir neturėti vienos nuomonės, kad, va, matome, jog lyja, tai ir važiuoti nereikia. (...) Tai viena išmokta pamoka būtų. Kita pamoka – gatvių būklės stebėsena. Nes dabar stebimi orų duomenys, kurie nebūtinai atitinka gatvės būklę. (...)“, – apie galimus sprendimus, kaip išvengti panašių situacijų, kalbėjo P. Poderskis. Tokie vieši komentarai primena paauglių kalbas, kuriems per klaidą buvo patikėta vairuoti didelį sunkvežimį...

Tačiau galbūt neverta ir stebėtis, nes ne tik žiema Vilniaus merą užklupo netikėtai. Brokas miesto gatvėse tiesiog bado akis, ir klausimas, ar tokie skuba atlikti priešrinkiminiai darbai atlaikys šią žiemą. Greičiausiai – ne.

Ambicingasis mūsų meras kadencijos pradžioje aiškino, kad ūsuotų bebrų ir „chaltūros“ laikai Vilniuje baigėsi. Kažin, kaip pavadinti tai, kas vyksta Vilniaus gatvėse dabar?

Pagarbiai,

Algimantas Vilūnas