Rašytojos sugrįžimu kaimynai nesidžiaugtų
Sie­kis iš­pil­dy­ti ra­šy­to­jos Ie­vos Si­mo­nai­ty­tės va­lią ir prieš 40 me­tų Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se pa­lai­do­tus jos pa­lai­kus per­lai­do­ti Klai­pė­dos ra­jo­ne Prie­ku­lė­je esan­čio ra­šy­to­jos me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus te­ri­to­ri­jo­je vie­tos gy­ven­to­jų ne­nu­džiu­gi­no.

Prof. Domo Kauno noras rašytojos I. Simonaitytės (1897–1978) palaikus perlaidoti Priekulėje susitikime su šio miestelio bendruomene buvo sutiktas ypač prieštaringai. „Dalis priekuliškių tokį ketinimą sutiko kaip pagarbą rašytojai, pasidžiaugė, kad Priekulė turės dar vieną lankytiną vietą. Tačiau artimiausi muziejaus, kurio teritorijoje norima įkurdinti ir I. Simonaitytės kapą, gyventojai, kratosi tokios kaimynystės“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. Seniūnė neslėpė, kad noras perlaidoti rašytojos palaikus Priekulėje sukėlė, matyt, dar ilgai nenuslūgsiančią įvairių nuomonių audrą.

Laidotų valstybė

Kaip rašė „Lietuvos žinios“, Mažosios Lietuvos istorinį palikimą ir šį Lietuvos regioną savo grožinės literatūros kūriniuose atspindėjusios I. Simonaitytės kūrybos bei gyvenimo tyrinėtojas prof. D. Kaunas ėmėsi iniciatyvos, vykdant rašytojos valią, Vilniuje palaidotus jos palaikus perlaidoti Priekulėje, prie jos buvusio vasarnamio, esančio netoli Minijos upės. Palaikant kai kuriems Seimo nariams ir gavus šalies vadovybės sutikimą perlaidoti rašytoją, grupė iniciatorių vyko į Priekulę gauti vietos gyventojų, I. Simonaitytės memorialinio muziejaus kaimynų sutikimą. Priekulės žmonių sutikimas suteiktų teisę rengtis valstybinėms laidotuvėms.

„Suprantu, kai kapinėse pagarbiai perlaidojami sovietų nužudyti ir pakelėse, žvyrduobėse ar sąvartynų žemėje pakasti Lietuvos žmonės. Bet kad iškilmingai kapinėse palaidotus rašytojos palaikus iškastų ir paskui pakastų buvusioje jos vasarvietėje, man atrodo nesuvokiamas dalykas, įgeidis, didžiulė nepagarba ne tik šiai rašytojai, bet ir apskritai žmogui, – dienraščiui teigė priekuliškė Vida Knabikienė, gyvenanti Vingio gatvėje, šalia I. Simonaitytės memorialinio muziejaus. – Nešokčiau su šakėmis prieš perlaidotojų procesiją, tačiau noriu pabrėžti, kad mirusiųjų norai neturėtų būti pildomi pažeidžiant mūsų, gyvųjų, interesus.“

Vienas argumentų, kodėl norima perlaidoti rašytojos palaikus, – kad Vilniuje jos kapas neprižiūrimas. „Tas lėšas, kurios galbūt numatytos I. Simonaitytės naujoms valstybinėms laidotuvėms, siūlyčiau skirti jos kapui sutvarkyti“, – sakė V. Knabikienė.

Ir ne, ir taip

Vingio gatvėje, netoli I. Simonaitytės memorialinio muziejaus gyvenantis Ramūnas Vitkus teigė esantis įsitikinęs, kad mirusiųjų palaikai turi ilsėtis ten, kur jiems ir priklauso, t. y. kapinėse, o ne gyvenamųjų namų kaimynystėje. „Bėda ir tai, kad netoli Minijos upės esanti Vingio gatvė per polaidžius būna apsemiama išsiliejusio upės vandens, tvinsta gyvenamųjų namų rūsiai, apsemiami daržai“, – sakė R. Vitkus. O visai šalia I. Simonaitytės muziejaus yra miestelio siurblinė, iš kurios potvynių metu ima veržtis fekalijos. „Būtent tokioje vietoje norima perlaidoti rašytojos palaikus“, – konstatavo priekuliškis. Anot jo, vasaras Priekulėje leidusi ir po klevu atgulti panorusi rašytoja, matyt, nežinojo, kas Vingio gatvėje vyksta per polaidžius, kurie, šiltėjant klimatui, tampa vis dažnesni. „Tad laidoti jos kaulelius ar pakasti urną po medžiu apsemiamoje teritorijoje būtų baisi nepagarba“, – sakė R. Vitkus.

Tuo metu priešais buvusį I. Simonaitytės vasarnamį gyvenanti Edita Barauskienė teigė, kad rašytojos valią vykdyti privalu. „Rašytojos noras padovanoti vasarnamį Lietuvai išpildytas. Tačiau kito svarbaus jos noro būti palaidotai Priekulėje, vasarnamį juosiančioje žemėje, pildyti jau nebenorime. Juk I. Simonaitytė troško tiek nedaug“, – sakė E. Barauskienė.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bibliotekininkė Asta Januškienė, kuriai patikėta pareikšti gimnazijos pedagogų bendruomenės nuomonę dėl rašytojos palaikų perlaidojimo, pabrėžė, kad ir mokytojai šiuo klausimu nebuvo vieningi. Vis dėlto balsuojant paaiškėjo, kad dauguma buvo už palaikų perlaidojimą. „Taip pat pasižadėjome imtis atsakomybės tvarkyti ir prižiūrėti I. Simonaitytės kapą, jei ji būtų perlaidota memorialinio muziejaus teritorijoje“, – sakė A. Januškienė.