Ragina nukelti ideologinį simbolį
Po Lie­tu­vą pa­skli­do pe­ti­ci­ja, ku­ria ra­gi­na­ma nu­kel­ti Vil­niu­je, Pa­mėn­kal­nio ir Py­li­mo gat­vių san­kry­žo­je Pe­trui Cvir­kai pa­sta­ty­tą pa­mink­lą. Pa­brė­žia­ma, kad šis pa­mink­las bu­vo sta­to­mas pa­gerb­ti ne P. Cvir­ką-ra­šy­to­ją, o P. Cvir­ką-ko­la­bo­ran­tą.

Šalyje pradėti rinkti parašai, kviečiantys pritarti Vilniuje stovinčio rašytojo bei sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklo nukėlimui. Šią iniciatyvą iškėlusi politologė Kamilė Šeraitė pabrėžė, jog bus siekiama, kad vilniečių iniciatyvinės grupės „Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą“ vardu surinkti parašai pasiektų Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, kuriai suteikta galia spęsti šio paminklo nukėlimo klausimą.

Vytį pakeitė kūju su pjautuvu

„Lietuvos žinioms“ K. Šeraitė pasidžiaugė, jog jos iškelta iniciatyva sulaukė didžiulio tautiečių pritarimo, ką liudija ir žodiniai, ir rašytiniai komentarai. „Noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje tebestovintys paminklai, skirti sovietiniams veikėjams, yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – teigė politologė. Pasak jos, būtent šie paminklai iškreipia tautos suvokimą apie vertybes, keičia supratimą apie istorinę šalies atmintį. „Žinia, paminklo nukėlimas yra jautrus klausimas, nes daugelis žmonių P. Cvirką žino vien kaip rašytoją. Tuo tarpu jis buvo įtakingas sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo veikėjas“, – sakė K. Šeraitė. Ji pabrėžė, jog istorinė medžiaga byloja, kad dar ankstyvoje jaunystėje P. Cvirka savajame kambaryje kabėjusią lietuvišką Vytį pakeitė sovietiniu kūju su pjautuvu.

„Kadangi Lietuvoje yra dar gana nemažai sovietinės sistemos šalininkų, kuriems sunku skirtis su šio režimo reliktais, nenorėdama iššaukti jų reiškiamo nepasitenkinimo, sostinės valdžia neskuba svarstyti klausimo dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo, kuris jau keltas ne vieną sykį“

K. Šeraitė priminė, kiek ilgai teko raginti Vilniaus vadovus, kol jie pagaliau nuo sostinės Žaliojo tilto nukėlė sovietmetį garbinusias skulptūras. „Kadangi Lietuvoje yra dar gana nemažai sovietinės sistemos šalininkų, kuriems sunku skirtis su šio režimo reliktais, nenorėdama iššaukti jų reiškiamo nepasitenkinimo, sostinės valdžia neskuba svarstyti klausimo dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo, kuris jau keltas ne vieną sykį“, – sakė politologė. Ji pabrėžė, jog šiuo metu parašai dėl paminklo P. Cvirkai nukėlimo renkami elektroniniu būdu, o ateityje numatyta parašus rinkti gyvai – t.y. pasirašant ant popieriaus lapų.

Peticijos tekstas toks

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo:

Petras Cvirka nuo pat XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 metų vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose, įsteigtose ar susijusiose su komunistais.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 metų liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai?

Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad P. Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje – ne vieta. O kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu paminklu.