Prokuratūra prašo griežtesnių bausmių žemgrobystės byloje
Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra aps­kun­dė Ma­žei­kių teis­mo pa­skelb­tą nuo­spren­dį žemg­ro­bys­tės by­lo­je ir pra­šo il­ges­nių lais­vės at­ėmi­mo baus­mių.

Buvęs Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjas 39 metų Raimondas Jančiauskas už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą nuteistas kalėti ketverius metus, vykdymą atidedant trejiems metams.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas BNS sakė, kad parašė apeliacinį skundą dėl balandžio 12 dieną paskelbto nuosprendžio – jis prašo realios bausmės ir R. Jančiauskui, ir dar keliems nuteistiesiems.

„Prašau pakeisti neadekvačiai mažas bausmes kaltiems asmenims. Teismas padarė prieštaringas išvadas – nurodė, kad skiria didesnes bausmes už vidurkį, o faktiškai paskyrė net mažesnes, nors, mano nuomone, apie vidurkį net nebuvo galima kalbėti“, – BNS sakė prokuroras A. Mirnas.

Pagrindiniam bylos kaltinamajam R. Jančiauskui prokuroras siūlo aštuonerius metus realaus laisvės atėmimo.

„Nėra jokių lengvinančių aplinkybių, tik sunkinančios: asmuo neprisipažįsta, neatgailauja, žalos neatlygino. Kodėl jis turi būti taip švelniai nubaustas? Mano manymu, teismas motyvų švelninti bausmes nepateikė“, – mano prokuroras A. Mirnas.

R. Jančiausko tėvui 63 metų Kęstučiui Jančiauskui už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą teismas skyrė laisvės atėmimą dvejiem metams, bausmės vykdymas atidėtas. Prokuroras K. Jančiauską siūlo įkalinti puspenktų metų.

Eduardui Pliasui už piktnaudžiavimą, sukčiavimą ir dokumentų klastojimą teismas skyrė ketverius metus, Viktorui Statkui už padėjimą sukčiauti, dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą – laisvės atėmimą dvejiems metams. Abiems bausmės vykdymas atidėtas.

Prokuroras A. Mirnas mano, kad ir šie abu vyrai turi būti nuteisti realia laisvės atėmimo bausme – E. Pliasui siūloma skirti septynerius metus, o V. Statkui – ketverius metus.

Tarp įtariamųjų – ir dvasininkai

Mažeikių teismas nustatė, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus. Bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje yra daugiau nei 300 hektarų. Iš jų – 8,4 ha miško ploto ir 1,48 vandens telkinių.

Manoma, kad R. Jančiauskas, dirbdamas Šiaulių apskrities viršininko administracijoje, žinojo nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą, turėjo priėjimą prie informacijos ir galėjo išsiaiškinti neatkurtos nuosavybės atvejus. Archyve jis rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus (pavyzdžiui, tuos, kuriems trūko įrodančių dokumentų) arba buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus.

Buvęs valdininkas kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu. Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Pasitaikydavo atvejų, kai pats kunigas už auką bažnyčiai išrašydavo pažymas.

Dokumentai klastoti ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.

Prokuroras A. Mirnas BNS sakė, kad šioje byloje į atsakomybę ketinta patraukti ir pažymas išdavusius dvasininkus.

„Nepavyko įrodyti, kad jie žinojo, kokiais tikslais išdavė pažymas, jie galėjo būti suklaidinti. Kaltinimui pareikšti duomenų neužteko“, – sakė prokuroras.

Suklastoti dokumentai buvo pateikiami Žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams. Jie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus.

Žemėtvarkos skyrių darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus – asmenų prašymus ir ankstesnes šių prašymų pateikimo datas. Nusikaltimai daryti 2008–2010 metais, o dokumentų priėmimas buvo nurodomas, pavyzdžiui, 1992–2001 metais.

Įkalbėti asmenys, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė, kaltininkų vežti pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę. Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė realizuota parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę registrų centre ir parduodant žemės, miško ar vandens telkinio sklypus.

Dokumentai klastoti tuo pačiu numeriu parengiant kelias vienodas išvadas, kurios buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų Žemėtvarkos skyrius, kad būtų galima kelis kartus atkurti teises į tą patį žemės plotą.

Iš viso šioje byloje bandyta atkurti (ir iš dalies pavyko neteisėtai atkurti) nuosavybę į žemes, kurių vertė siekia daugiau kaip 447 tūkst. litų (daugiau nei 129 tūkst. eurų). Dėl šių nusikaltimų nukentėjusiais pripažinti devyni asmenys.

Šioje byloje vienam kaltinamajam byla nutraukta suėjus senaties terminui, dar trys išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šioje byloje priteisti trys ieškiniai – viename suma viršija 16 tūkst. eurų, kitas ieškinys – daugiau nei 83 tūkst. eurų, trečiasis – per 85 tūkst. eurų.

Dar viena byla bus nagrinėjama Šiaulių teisme

Balandžio 26 dieną Šiaulių teismas turėjo nagrinėti dar vieną baudžiamąją bylą dėl žemgrobystės. Kaltinamai šioje byloje pateikti R. ir K. Jančiauskams, Aivarui Pisarževičiui ir dar penkiems asmenims.

A. Pisarževičius, vienas pagrindinių kaltinamųjų šioje byloje, dabar atlieka bausmę Švedijoje už ten padarytus nusikaltimus. Šiam vyrui Lietuvoje skirta kardomoji priemonė, jis pažeidė jos sąlygas ir išvyko į Švediją. Ten įvykdė nusikaltimą ir pateko už grotų. Švedija sutiko laikinai perduoti Lietuvai A. Pisarževičių dėl Mažeikiuose vykusio proceso.

„Posėdis neįvyko, atsakymo iš Švedijos kol kas nesulaukta“, – BNS sakė teismo atstovė Nijolė Damulė.

Aštuoni asmenys kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir kitais nusikaltimais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus ir jų pardavimu.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo. Tyrimą atliko Telšių apskrities Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

Tarnyba gavo keliolika skundų iš asmenų, kurie nuomojosi žemę iš valstybės ir sužinojo, kad ji grąžinama kitiems privatiems asmenims. Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus.

Teisėsaugos duomenimis, bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje, daugiausiai – Akmenės rajone, yra daugiau nei 900 hektarų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnas yra sakęs, kad valstybei padaryta žala dėl netektų žemės sklypų siekia daugiau kaip 165 tūkst. eurų – ji yra atlyginta, žemę grąžinus valstybei. Tuo metu žala, padaryta žemę iš teisiamųjų įsigijusiems asmenims viršija 1 mln. 160 tūkst. eurų. Nedidelė šios žalos dalis atlyginta.

„Nuosavybės atstatymas vyko atkuriant nuosavybę asmenims, jų palikuonims, įpėdiniams, tų žemės sklypų, kurie buvo nacionalizuoti iki 1940 metų liepos. Atstatant nuosavybę, asmenys, pretenduojantys į nuosavybės grąžinimą, turėjo pateikti tam tikrus dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su buvusiais savininkais. Šioje byloje buvo tiriami atvejai, kai šie giminystės ryšį įrodantys dokumentai buvo masiškai klastojami ir nuosavybė atkuriama asmenims, kurie absoliučiai į tai neturėjo teisės“, – sakė prokuroras.