Projektų startą temdo debesys iš Rusijos
Ru­si­ja ra­ti­fi­ka­vo su­si­ta­ri­mą su Lie­tu­va dėl 2014–2020 me­tų pa­sie­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo prog­ra­mų fi­nan­sa­vi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo. Bend­ra jų ver­tė sieks be­veik 26 mln. eu­rų.

Tikimasi, kad dalis šių pinigų bus skirta Kaliningrado srityje esančiam Kristijono Donelaičio memorialiniam muziejui ir klebonijai Tolminkiemyje (Čistyje Prudy) sutvarkyti, jei Rusija nebandys toliau trikdyti pasienio bendradarbiavimo. Rusija uždraudė penkerius metus į ją įvažiuoti daugiausia prie šios programos dirbusiam Nemuno euroregiono Marijampolės biuro vadovui Gintarui Skamaročiui.

Gintaras Skamaročius: „Yra kiti biuro darbuotojai, kurie, reikalui esant, važiuos į Kaliningrado sritį ir tikrins, kaip įgyvendinami projektai.“

Rinks paraiškas

Anot Lietuvos vidaus reikalų ministro atstovo Karolio Vaitkevičiaus, Rusijai ratifikavus minėtą susitarimą, bus galima pasirašyti projektų sutartis ir pradėti juos įgyvendinti. „Susitarimą praėjusių metų pabaigoje pasirašė Europos Komisija (EK), Lietuva ir Rusija. Ratifikavimas pagal Rusijos teisę yra būtina sąlyga susitarimui įsigalioti, o kartu – programai įgyvendinti Rusijos teritorijoje“, – sakė jis.

Programa numato 25,5 mln. eurų finansavimą, iš jų 17 mln. eurų skirtų Europos Sąjunga (ES), 8,5 mln. eurų – Rusija. Susitarimas apima bendrus Kaliningrado srities bei Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės apskričių pasienio projektus transporto, aplinkosaugos, švietimo, investicijų ir naujųjų technologijų srityse.

Prognozuojama, kad finansavimo konkursui gali būti pateikta apie 100 projektų, tačiau realiai bus finansuojama tik 15–20 projektų. Kaip skelbiama programą prižiūrinčio Jungtinio techninio sekretoriato tinklalapyje, yra keletas projektų (Kopgalio atvykstančių ir išvykstančių mažų laivų tikrinimo krantinė Klaipėdoje, pasienio kontrolės punktas „Rambynas“ Tauragės apskrityje, Vandens kelio maršruto E70 naudojimas, siekiant padidinti turizmo plėtros Kaliningrado srityje ir Tauragės savivaldybėje galimybes, Socialinės adaptacijos sistemos kūrimas Gusevo (Gumbinės) ir Kazlų Rūdos miestuose, Sovetsko (Tilžės) ir Tauragės savivaldybių vandens išteklių valdymo kokybės gerinimas), kurie bus pasirinkti neskelbiant pasiūlymo teikti paraiškas.

Projektai turės būti baigti įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos, maksimalus įgyvendinimo laikas – 24 mėnesiai. Vieno projekto suma galės siekti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. eurų.

Daugelio metų siekis

Dar prieš kelis mėnesius apie siekius gauti lėšų iš pasienio bendradarbiavimo programos K. Donelaičio memorialiniam muziejui bei klebonijai Tolminkiemyje sutvarkyti ir Šakių rajono Kidulių dvaro svirnui restauruoti prabilo Šakių rajono savivaldybės, Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus, kuriam priklauso K. Donelaičio memorialinis muziejus, bei Nemuno euroregiono Marijampolės biuro atstovai.

Tolminkiemyje norima kapitališkai suremontuoti senąją kleboniją. Šiuo metu ji atrodo apverktinai – reikia restauruoti sienas, stogą, tvarkyti aptrupėjusius pamatus, inžinerinius tinklus. Bažnyčioje, kurios kriptoje palaidotas poetas bei kunigas K. Donelaitis, norima pertvarkyti šildymo sistemą ir įrengti geoterminį šildymą.

Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus direktoriaus pavaduotojos Olgos Ščiglovos teigimu, jau seniai ieškota galimybių renovuoti K. Donelaičio muziejų, tačiau nesėkmingai. Tikimasi, kad dabar pavyks išpildyti seną norą. „Reikia, kad muziejuje būtų šilta ir drėgmė nekenktų muziejinėms vertybėms, nes tai, kas ten saugoma, nėra tik Lietuvos ar mūsų krašto paveldas. Tai visos Europos paveldas“, – tikino O. Ščiglova.

Gintaras Skamaročius: "Yra kiti biuro darbuotojai, kurie, reikalui esant, važiuos į Kaliningrado sritį ir tikrins, kaip įgyvendinami projektai.“ "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pagalys į ratus

Nors Rusijos Kaliningrado srities atstovai aiškina, kad dalyvavimas pasienio bendradarbiavimo programoje šiam regionui yra naudingas, sėkmingo bendradarbiavimo plėtrai trukdo pati Rusija. Jos tarnybos šią vasarą, kai buvo pasirašytas ketinimų protokolas tvarkyti K. Donelaičio memorialinį muziejų, euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorių G. Skamaročių paskelbė Rusijoje nepageidaujamu asmeniu. Jis penkerius metus negali lankytis Kaliningrado srityje. Neoficialiai kalbama, kad tai susiję ne tik su jo, kaip visuomenininko – Kristijono Donelaičio draugijos pirmininko, veikla, bet ir su itin dideliu reiklumu įgyvendinant ankstesnius pasienio bendradarbiavimo projektus Kaliningrado srityje.

„Tikiuosi, kad teisės įvažiuoti į Rusiją atėmimas nėra susijęs nei su jau įgyvendintais, nei su planuojamais projektais, nes jie yra svarbūs tiek Lietuvai, tiek Kaliningrado sričiai“, – vylėsi G. Skamaročius. Jis svarstė, kad projektų sėkmė daugiausia priklausys būtent nuo politinių Lietuvos ir Rusijos santykių.

Tačiau, anot G. Skamaročiaus, jei bus skirta lėšų parengtiems projektams, pinigai bus panaudoti tinkamai. „Galiu dėl to garantuoti. Yra kiti biuro darbuotojai, kurie, reikalui esant, važiuos į Kaliningrado sritį ir tikrins, kaip įgyvendinami projektai“, – tvirtino Nemuno euroregiono Marijampolės biuro vadovas. Anot G. Skamaročiaus, uždrausdama jam įvažiuoti į šalį Rusija apsunkino galimų projektų partnerių Kaliningrado srityje darbą – jiems teks dažniau atvykti į Lietuvą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Lauryno Kasčiūno teigimu, Rusijos elgesiu G. Skamaročiaus atžvilgiu pernelyg stebėtis nereikėtų. „Kremlius jau kurį laiką bando siaurinti bet kokį pasienio bendradarbiavimą. Taip pat tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities, kuri yra mums artima ne tik istoriškai, bet ir kultūriškai“, – kalbėjo jis.

Skaudi pamoka

Įgyvendindamos bendrus projektus su partneriais iš Kaliningrado srities, mūsų šalies savivaldybės ir viešosios įstaigos, rengiančios pasienio bendradarbiavimo projektus, turėtų įvertinti ir jurbarkiečių patirtį. Jurbarko rajono savivaldybė vis dar nepraranda vilčių, kad jai neteks ne dėl savo kaltės netinkamai panaudotų 962 tūkst. eurų gražinti, kaip to reikalauja Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija, administravusi 2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimo programą. Lėšos netinkamai panaudotos statant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje Jurbarko rajone bei Nemano mieste.

Tiek Jurbarko rajono savivaldybės, tiek Nemano savivaldybės įsipareigojimai turėjo būti įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos. Nors vėliau terminas buvo kiek atidėtas, „sutilpti“ į jį kaliningradiečiai nespėjo. 2014 metų pabaigoje ne visi darbai Nemane buvo atlikti iki galo, tačiau pinigai už darbą sumokėti avansu. Jurbarko rajono vicemeras Saulius Lapėnas „Lietuvos žinioms“ yra teigęs, kad jie mokėti pinigų net neketina. „Tai Nemano savivaldybės kaltė, ji ir turi prisiimti atsakomybę“, – tvirtino jis.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus Gedimino Česonio teigimu, išspręsti situaciją, į kurią pateko jurbarkiečiai, galima nebent taikant EK reglamento nuostatas, numatančias, kad jei išieškojimas susijęs su šalyje partnerėje įsikūrusio paramos gavėjo, rangovo ar partnerio skola ir jei bendrai valdymo institucijai nepavyksta išieškoti šios skolos per metus nuo išieškojimo pavedimo parengimo dienos, bendra valdymo institucija praneša apie tai EK. Ši, remdamasi išsamia byla, apsiima išieškoti skolą iš šalyje partnerėje įsikūrusio paramos gavėjo, rangovo ar partnerio arba tiesiogiai iš šios šalies valdžios institucijų.