Privalomos seniūnijos – politikams ant stalo
Se­niū­ni­jos sa­vi­val­dy­bė­se ga­li bū­ti stei­gia­mos tik pa­čių sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ini­cia­ty­va, ša­lies val­džia ne­tu­rė­tų uzur­puo­ti to­kios tei­sės. Taip Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja (VRM) siū­lo Vy­riau­sy­bei įver­tin­ti Sei­me ki­lu­sią ini­cia­ty­vą įpa­rei­go­ti sa­vi­val­dy­bes sa­vo te­ri­to­ri­jo­se steig­ti se­niū­ni­jas.

Šiuo metu iš 60 savivaldybių seniūnijų nėra įsteigusios penkios – Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus miestų bei Visagino ir Neringos savivaldybės.

Žada įpareigoti ir nenorinčiuosius

Seimas po pateikimo jau pritarė konservatoriaus Algio Strelčiūno pasiūlytoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms. Parlamentaras pažymi, kad jose numatoma įpareigoti savivaldybes savo teritorijose įsteigti seniūnijas. Šiuo metu Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, jog savivaldybėje gali būti steigiamos seniūnijos. Vadinasi, to daryti neprivaloma.

Parlamentaro tikinimu, pasiūlyti įstatymo pakeitimai padidintų žmonių pasitikėjimą vietos valdžia ir suteiktų daugiau galimybių visų savivaldybių gyventojams iškilusius klausimus spręsti tiesiogiai bendraujant su seniūnu, kuris geriausiai žino konkrečios vietovės problemas ir gali operatyviai reaguoti bei priimti sprendimą. „Imtis tokios iniciatyvos paskatino gyventojų skundai. Jie nori savo bėdas spręsti kiek galima arčiau namų, nevažiuoti į savivaldybės centrą. Į žmonių pageidavimus turime atsižvelgti mes, Seimo nariai, jei vietos valdžia nenori to daryti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino A. Strelčiūnas.

Prasilenktų su Konstitucija

Parlamentaro parengtas Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektas į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti tada, kai bus aptartas komitetuose ir sulaukta Vyriausybės išvados. Tiesa, ji gali būti nepalanki, nes VRM Vyriausybei siūlo iniciatyvai nepritarti.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Europos vietos savivaldos chartijos garantuoja savivaldai teisę pačiai nusistatyti administracijos struktūrą. Be to paslaugų gyventojams teikimas centralizuotai ar per seniūnijas vertintini kaip savivaldybės veiklos organizavimo būdai. Juos, atsižvelgdama į Konstitucijos laiduojamą savivaldybių veiklos laisvę ir savarankiškumą, turi pasirinkti vietos savivaldos teisę įgyvendinanti institucija – savivaldybės taryba. „Steigti seniūnijas ar jų nesteigti yra išimtinė savivaldybės tarybos teisė, taip pat – nustatyti seniūnijų ribas, spręsti, kokias funkcijas jos atliks. Todėl siūlomas teisinis reglamentavimas gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principui“, – tvirtino D. Urbonas.

Viceministras, be kita ko, pabrėžė, kad jei Seimas nuspręstų priimti siūlomas Vietos savivaldos įstatymo pataisas, seniūnijoms steigti savivaldybės turėtų ieškoti papildomo finansavimo. Jas tektų steigti ne tik penkioms minėtoms savivaldybėms, bet ir Birštono merijai, nes čia yra vos viena seniūnija.

Papildoma biurokratinė našta

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad jau kurį laiką svarstoma galimybė įsteigti Klaipėdoje keletą seniūnijų. „Tačiau nemanau, jog tai turėtų būti daroma priverstinai. Savivaldybėms reikia leisti pačioms apsispręsti. Štai mes patys svarstome, ar vertėtų Klaipėdoje steigti seniūnijas, ar ne“, – kalbėjo V. Grubliauskas. Mero nuomone, pasiūlymas keisti Vietos savivaldos įstatymą „labai jau kvepia politiniais interesais“.

Algis Strelčiūnas: "Į žmonių pageidavimus turime atsižvelgti mes, Seimo nariai, jei vietos valdžia nenori to daryti.“/ Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad spręsti dėl seniūnijų steigimo turėtų pačios savivaldybės, jų tarybos. „Kam tada renkamos savivaldybių tarybos? O gal būtų paprasčiau savivaldybėse vėl atkurti vykdomuosius komitetus? Tada jie vykdytų tai, ką nuspręstų valdžia Vilniuje“, – ironizavo R. Malinauskas. Pasak jo, Druskininkų mieste steigti seniūnijas būtų vien lėšų švaistymas. Reikėtų dar bent 10–15 naujų darbuotojų etatų, visa tai kainuotų, o išlaidos gultų druskininkiečiams ant pečių. „Savivaldybės administracijoje teikiamos paslaugos gali būti net kokybiškesnės nei seniūnijoje“, – tikino LSA prezidentas.

Prievarta mielas nebūsi

Savivaldybėse privaloma tvarka steigti seniūnijas siūloma nebe pirmą kartą. Panašios pataisos Seime buvo aptariamos ir 2011 metais. Tąkart siūlyta numatyti, kad savivaldybės taryba seniūnijų veiklos programoms įgyvendinti skirtų ne mažiau kaip 10 proc. savivaldybės biudžeto. Tačiau ši iniciatyva Seimo daugumos pritarimo nesulaukė.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Trakų rajono Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas įsitikinęs, jog prievartos kuriant seniūnijas neturėtų būti. Jo nuomone, reikėtų paklausti žmonių, ar šie tikrai norėtų, kad savivaldybės teritorijoje būtų įsteigta seniūnija. „Pavyzdys galėtų būti Panevėžys. Ten prieš daugiau kaip trejus metus vietos valdžia sugalvojo steigti seniūnijas, bet miesto gyventojai tam nepritarė“, – priminė K. Vilkauskas.

Tiesa, Panevėžyje prie miesto vairo stojus naujai vadovybei vėl bandyta įkurti tris seniūnijas. Tačiau prasidėjęs jų steigimo procesas sustojo ir jau porą metų – nė iš vietos. „Esu už tai, kad savivaldybėse būtų seniūnijų, nes taip valdžia artėtų prie žmogaus. Ypač ten, kur seniūnijomis labiau pasitikima, kur joms suteikta daugiau savarankiškumo. Dabar jau būtų sunku įsivaizduoti kaimo vietoves be seniūnijų, nes jose gyventojai išsprendžia daugumą savo problemų. Dėl to naudos turi ne tik žmonės, bet ir kaimų bendruomenės, jų teritorijose veikiančios nevyriausybinės organizacijos“, – dėstė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas.