Pinigai už signataro dovanotą mišką – įšaldyti
At­si­sa­ky­ta idė­jos Šiau­lių ra­jo­ne, Ba­zi­lio­nuo­se, sta­ty­ti bib­lio­te­kos pa­sta­tą, ku­ria­me bū­tų sau­go­ma per 20 tūkst. spau­di­nių, fi­lo­so­fo, Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­ro Ro­mual­do Ozo­lo do­va­no­tų šiam mies­te­liui. Di­džiu­le bib­lio­te­ka nu­tar­ta pa­vers­ti Ba­zi­lio­nų mo­kyk­lą.

Netrukus sueis ketveri metai, kai R. Ozolas (1939–2015) savo tėviškei Bazilionams, kuriuose augo nuo pusantrų metų, padovanojo gausią visą gyvenimą rinktą asmeninę biblioteką ir daugiau kaip 12 hektarų miško. Su signataru buvo tartasi, kad pardavus mišką bus gausinama jo dovanota biblioteka. Ji ilgainiui virs lituanistikos centru ir savo skleidžiama šviesa trauks mūsų šalies, o galbūt ir kitų kraštų žmones.

Dabartinė situacija rodo, kad besidominčiųjų signataro palikimu nėra daug, o pats Bazilionų miestelis sparčiai tuštėja.

Šiuo metu signataro dovanotas miškas jau parduotas, o už jį gauti pinigai yra įšaldyti. Naudotis jais bus galima, kai lituanistikos centras, kurį planuojama pavadinti R. Ozolo vardu, įgis juridinį statusą. Viliamasi, kad galbūt tada šviesuomenė atras Bazilionus. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad besidominčiųjų signataro palikimu nėra daug, o pats Bazilionų miestelis sparčiai tuštėja.

Sumos neįvardija

R. Ozolas „Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs, jog gimė ir augo Pasvalio rajone, Joniškėlyje. Ten jo tėtis dirbo veterinarijos gydytoju. Kai būsimajam signatarui suėjo pusantrų metų, tėvai persikėlė gyventi į Bazilionus, kur jo seneliai iš tėčio pusės iki Antrojo pasaulinio karo valdė 70 hektarų žemės. Tad būtent Bazilionuose R. Ozolas užaugo, iš šio miestelio išvyko studijuoti į sostinę, o baigęs mokslus Vilniaus universitete liko joje dirbti ir gyventi. Su bendraminčiais R. Ozolas įkūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, padėjusį pamatus mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimui. Kai tai įvyko, Ozolų giminė Bazilionuose turėtą žemę susigrąžino, o ją išsidalijus R. Ozolui tekusi dalis sudarė kiek daugiau nei 12 hektarų. Juos jis nutarė padovanoti Bazilionams, o rūpintis dovana buvo patikėta Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriui Rimantui Goriui.

Direktorius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad tie 12 hektarų – tai miškas. Jis jau parduotas, o gauti pinigai įšaldyti. „Su gerbiamu signataru esame aptarę, kad pinigai privalo atitekti jo dovanotai bibliotekai gausinti“, – sakė R. Gorys. Jis teigė, jog kol kas biblioteka neturi juridinio statuso, tačiau jį įteisinti siekiama artimiausiu metu. „Tada mums bus atrištos rankos, ir galėsime gautus pinigus, kurių sumos nenorėčiau įvardyti, leisti pagal paskirtį“, – aiškino R. Gorys.

Priestato nepastatė

Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro vadovas tikino, jog gavus itin vertingą R. Ozolo dovaną pirminis sumanymas buvo statyti šios mokyklos priestatą, kurio viename aukšte glaustųsi darželinukai, o kitame būtų įkurdintas lituanistikos centras. „Tačiau paaiškėjo, kad priestatas, kurio techniniam projektui Šiaulių rajono savivaldybė yra išleidusi 50 tūkst. litų (15 tūkst. eurų), neatitinka kriterijų, pagal kuriuos skiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos“, – sakė jis.

Kadangi parengtas projektas tapo nebereikalingas, R. Ozolo sukaupta biblioteka buvo padalyta knygas paskirsčius atskiroms mokyklos klasėms. „Taigi dabar Bazilionų mokykloje yra penkios nemažos bibliotekos“, – teigė švietimo įstaigos vadovas. Vienoje klasėje išrikiuoti žodynai, enciklopedijos, žinynai, kitoje – lituanistinė, trečioje – grožinė literatūra, dar dviejose klasėse sukaupta dalykinė bei grožinė literatūra rusų kalba. „Galime teigti, kad lituanistikos centru tapo visa Bazilionų mokykla“, – aiškino R. Gorys.

Direktorius atkreipė dėmesį į tai, jog utilitariškai mąstantys piliečiai jam yra pabrėžę, kad dabar gyvename tokiu metu, kai žmonės knygų beveik neskaito, todėl Bazilionuose lituanistikos centras esą neturi ateities. „O skaitančioji visuomenės dalis, kurios, deja, yra mažuma, tvirtina, kad Bazilionai turi išskirtinį lobį, o tai reiškia, kad turime ir ateitį“, – pažymėjo jis. R. Gorio teigimu, R. Ozolo lituanistikos centrui įgijus juridinį statusą, su didžiosiomis šalies bibliotekomis ir mokslo centrais bus sudaromos sutartys dėl Bazilionuose esančių leidinių skaitmeninimo, o tai atvers galimybių jais naudotis visiems.

Išskirtinė vietovė

R. Gorys pabrėžė, jog dabar Bazilionuose sulaukiama signataro R. Ozolo asmenybe besižavinčių, jo darbus tęsiančių žmonių, kurie renkasi į forumus, apskritojo stalo diskusijas. Užsienio lietuviai Bazilionams gausiai dovanoja retų ir itin vertingų knygų. Tuo metu gyventojai iš Bazilionų išvažiuoja, miestelis nyksta, Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre dabar mokosi vos 124 mokiniai.

Mokinių skaičiaus mažėjimas lėmė, kad kitąmet šioje ugdymo įstaigoje nebeliks gimnazijos klasių, mokykla taps dešimtmetė. „Labai viliuosi, kad R. Ozolo lituanistikos centrą įkūrusi mūsų mokykla-daugiafunkcis centras išliks švietimo įstaiga ir netaps vieta, kurioje bus pastatytos skalbimo mašinos ir į kurią žmonės ateis skalbti kojinių“, – ironizavo R. Gorys. Jis taip pat teigė dėsiantis pastangas, kad 2019-ieji, kai R. Ozolui būtų sukakę 80 metų, būtų Seimo paskelbti R. Ozolo metais.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijai vadovaujantis Arūnas Gumuliauskas „Lietuvos žinias“ tikino, jog 2019-ieji R. Ozolo metais nebus skelbiami dėl to, kad pagal naują tvarką asmenybių vardais pavadinti metai gali būti skelbiami tada, kai sueina 100 ir daugiau metų nuo tų asmenybių gimimo.

„Tačiau Lietuvoje vis tiek bus minimos 80-osios R. Ozolo gimimo metinės. Minėjimo veiksmų planą netrukus pradėsime rengti“, – sakė jis. Anot A. Gumuliausko, ta proga nemažai renginių turėtų vykti būtent Bazilionuose. Parlamentaras pabrėžė, kad į Bazilionus ir dabar renkasi šalies šviesuomenė, be to, būtent čia leidžiamas Lietuvai svarbus žurnalas „Padubysio kronikos“. „R. Ozolo dovana Bazilionus padarė išskirtine Lietuvos vietove. Svarbu, kad mes, lietuviai, įvertintume šios dovanos svarbą ir mokėtume ja naudotis“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.