Pinigai į balą: prieplaukos skęsta svajonėse apie turistus
Prieš de­šimt­me­tį už­si­mo­jus Ne­mu­ną pa­vers­ti van­dens tu­riz­mo me­ka, nuo Drus­ki­nin­kų iki Rus­nės už eu­ro­pi­nes ir vals­ty­bės biu­dže­to lė­šas pa­sta­ty­ta tiek sta­cio­na­rių, tiek mo­bi­lių­jų prie­plau­kų, gre­ta įreng­ta ir joms rei­ka­lin­ga inf­ras­truk­tū­ra. Ta­čiau šian­dien Ne­mu­nu plau­kio­jan­čių tu­ris­tų yra tik prie Kau­no, o iš dau­giau kaip 20 prie­plau­kų nau­do­ja­ma vos vie­na ki­ta. Ki­tos pa­lik­tos mer­dė­ti ar­ba jų vi­sai ne­bė­ra.

Vizijai paversti Nemuną turistų rojumi įgyvendinti buvo naudojamos Europos Sąjungos (ES) finansuotos programos PHARE lėšos, o ketvirtadalis pinigų pridėta iš valstybės iždo. Vieno stambaus projekto lėšomis prieš dešimtmetį buvo pastatytos ir įrengtos šešios stacionarios prieplaukos – Rusnės (Šilutės r.), Mituvos mažųjų laivų (Jurbarko r.), Kauno marių (Kaunas), Birštono (Birštono sav.), Alytaus (Alytus), Druskininkų (Druskininkai). Kitos 12 naujų prieplaukų – Panemunės, Bitėnų (Pagėgių sav.), Pilies I, Veliuonos, Seredžiaus (Jurbarko r.), Plokščių (Šakių r.), Vilkijos, Zapyškio (Kauno r.), Rumšiškių (Kaišiadorių r.), Prienų (Prienų r.), Merkinės, Liškiavos (Varėnos r.) – mobiliosios

Jų statybos atsiėjo per 3 mln. eurų. Prieplaukose įrengtos bunos, tvirtinimo įrenginiai, pakloti grindiniai, suformuotos aikštelės, sumontuoti ir pastatyti pontonai, lauko baldai, informaciniai stendai.

Vėliau įgyvendintas kiek mažesnės apimties projektas ir įrengtos dar kelios nedidelės prieplaukos. Iš viso 2007–2008 metais Nemuno pakrantėje atsirado 26 įvairios prieplaukos. Jos perduotos panemunės savivaldybėms.

Viena stacionari prieplauka, kainavusi apie 170 tūkst. eurų, pastatyta ir Alytaus mieste. Be to, dar už beveik milijoną eurų rekonstruota iki jos vedanti Nemuno gatvė – nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.

„Šiandien ta stacionaria prieplauka niekas nesinaudoja, nes Nemunu neplaukioja jokie laivai. Matyti tik baidarių ar valčių. Didesniems laiveliams plaukioti Nemunu ties Alytumi neįmanoma – daug rėvų ir labai seklu“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Alytaus turizmo informacijos centro direktorė Lena Valentaitė-Gudzinevičienė. Ji pridūrė, kad vandens turizmo mėgėjai naudojasi tik prie prieplaukos įrengtu laivų nuleidimo taku.

Tai, jog Alytaus prieplauka neatlieka savo funkcijos, viešai yra pripažinusi ir Alytaus vicemerė Valė Gibienė. Esą norint, kad ji veiktų, reikėtų dar ne vieno milijono eurų, nes būtina įsigyti mažąją žemsiurbę ir išvalyti Nemuno upės dugną, turėti povandeninių kliūčių šalinimo įrenginį ir laivą su barža, suformuoti žemės sklypą laivams nukelti.

Tiesiog nereikalingos

Šakių rajone buvo įrengtos dvi mobiliosios prieplaukos – Plokščiuose ir Gelgaudiškyje. Tačiau šiandien nei jų, nei į šiuos kraštus užsukančių vandens turistų nematyti. Šiuo Nemuno ruožu pro vaizdingus panemunės miestelius per metus praplaukia vos vienas kitas turistinis laivelis, bet niekas iki šiol nepareiškė noro prisišvartuoti Gelgaudiškyje ar Plokščiuose.

„Šios mobiliosios prieplaukos savivaldybei buvo našta. Penkerius metus kiekvieną pavasarį reikėdavo pontonus įkelti į upę, o rudenį – ištraukti. Tai kainuodavo, išlaidos guldavo vietos seniūnams ant pečių. Be to, prieplaukos buvo įrengtos nepatogiai, nes esant žemam Nemuno vandens lygiui joks laivelis ar valtelė prie jų negalėdavo prisišvartuoti. Todėl praėjus penkeriems metams mobiliųjų prieplaukų kilnojimo atsisakyta“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Anot jo, vienos prieplaukos pontonai šiuo metu saugomi vienoje Jurbarko įmonėje, kitos – Šakiuose esančiame ežere. Pastarieji atsidūrė ten pernai, kai rajono kultūros darbuotojų renginiams prireikė plaukiojančios scenos.

Laivyba Nemune kiek aktyvesnė prie Druskininkų ir Kauno./"Lietuvos žinių" nuotrauka

Ką toliau ketinama daryti su mobiliosiomis prieplaukomis, E. Pilypaitis teigė nežinantis. Jau įrengiant prieplaukas buvo kilę nemažai diskusijų, ar jų reikia, nes realiai laivyba Nemunu nevyksta. Nors tikėtasi, kad joms atsiradus bus ir plaukiojančiųjų laiveliais, taip neatsitiko. Jei kurie nors pro šalį plaukiančių laivų vairininkai ir nori prisišvartuoti Šakių rajono teritorijoje, jie tai daro ten, kur patogus Nemuno krantas, o ne ten, kur numatytos vietos mobiliosioms prieplaukoms.

Nenaudojamos ne tik Šakių rajone, bet ir Varėnos rajone įrengtos prieplaukos. Taip pat Punios (Alytaus r.), Prienų, Pagėgių prieplaukos.

Mobilioji prieplauka yra ir Liškiavoje, tačiau poilsiautojus iš Druskininkų plukdantis laivas švartuojasi ne prie jos, o prie kranto. Tai kur kas patogiau. Šalia prieplaukos gausu akmenų, laivai ten negali praplaukti.

Laivyba nutrūko

Jurbarko rajone įrengtos 4 stacionarios ir 3 mobiliosios mažųjų laivų prieplaukos. Viena stacionari prieplauka pritaikyta statybinėms medžiagoms pakrauti, kitos – keleiviams plukdyti. Anot rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, visos keleiviams vežti skirtos prieplaukos veikia. Tiesa, vienos eksploatavimas kol kas stringa, tačiau ją ketinama perduoti kaimo bendruomenei. Esą taip problema ir bus išspręsta. „Visos prieplaukos mūsų rajonui labai reikalingos“, – tikino S. Mockevičius.

Tačiau patys jurbarkiečiai abejoja, ar taip yra iš tikrųjų. Itin daug nerimo kelia mažųjų laivelių prieplauka. Kelerius metus ji buvo išnuomota verslininkams, bet šie visiškai nejautė pasitenkinimo tuo. Prieplaukoje nuolat kaupdavosi Imsrės sąnašos, jų niekas nevalydavo.

Skirmantas Mockevičius: „Visos prieplaukos mūsų rajonui labai reikalingos.“/Jurbarko rajono merijos nuotrauka

Jurbarko rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Gaivos Mačiulaitienės teigimu, kol veikė mažųjų laivelių prieplauka, čia stovėjo nuo kelių iki keliolikos laivų. Tačiau pastaraisiais metais jai trūko priežiūros. Uostelis nebuvo gilinamas, be to, potvyniui neparengtą infrastruktūrą suniokojo pavasarį smarkiai pakilęs vanduo. Tad ir laivyba prieplaukoje beveik visiškai nutrūko.

Su Jurbarko rajono meru S. Mockevičiumi susitikę krašto upeiviai sakė turintys vilties, kad mažųjų laivelių prieplaukai jos savininkė – savivaldybė – skirs daugiau dėmesio. O gal net bus bandoma rasti vietą kitam, didesniam, upinių laivų uostui, nes parenkant vietą mažųjų laivų prieplaukai neatsižvelgta į tai, jog Imsrės tėkmė nuolat užneš teritoriją smėliu.

Būtina prisitaikyti

Vidaus vandens kelių direkcijos gamybos ir technikos reikalų direktoriaus pareigas laikinai einantis Aurelijus Rimas nesutiko su nuomone, kad prie Nemuno įrengiant prieplaukas buvo švaistomi pinigai. Esą nenaudojama tik maža dalis jų.

„Kai kurios savivaldybės mobiliosiomis prieplaukomis turbūt nesinaudoja finansiniais sumetimais. Mat jas prieš sezono pradžią reikia atgabenti į numatytą vietą, o sezonui pasibaigus – vėl išgabenti. Tai kainuoja“, – svarstė A. Rimas. Jis pažymėjo, kad už ES pinigus įrengtomis prieplaukomis rūpinasi ne direkcija, o vietos savivaldybės.

A. Rimo tikinimu, gana intensyviai prieplaukos naudojamos netoli Kauno – Kačerginėje, Kulautuvoje, Zapyškyje. Taip pat Veliuonoje (Jurbarko r.). Be to, naudojamasi ne tik pačiomis prieplaukomis, bet ir jų infrastruktūra – poilsio aikštelėmis, suoliukais, staliukais.

„Didžiausias trukdis plėsti laivybą Nemune – verslininkų nenoras prisitaikyti prie esamų sąlygų. Nemunas yra seklus, gilinti visą jo vagą vargu ar įmanoma ir tikslinga. Verslininkai turi derintis prie upės, o ne upė – prie verslininkų. Kiek galime, Nemuno vagą išvalome“, – dėstė A. Rimas. Jis aiškino, kad Nemune galėtų būti plėtojamas ne tik vandens turizmas, bet ir krovinių gabenimo verslas. Tik tam tinkamų laivų – baržų – mūsų šalyje jau nebėra.