Pilies bokšto atstatymas įžiebė konfliktą
Vi­su tū­riu at­sta­ty­ti Di­dį­jį Mė­mel­bur­go pi­lies bokš­tą už­si­mo­ju­si Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­ja bu­vo pri­vers­ta nu­trauk­ti tech­ni­nio pro­jek­to ren­gi­mo kon­kur­są.

Toks sprendimas priimtas dėl techninių niuansų ir Klaipėdos architektų bendruomenės pastabų bei abejonių, ar uostamiesčiui apskritai reikia tokio objekto, juolab kad jis kainuotų 1,5 mln. eurų. „Rengti bokšto techninį projektą nenutuokiant, kokio galutinio tikslo siekiama ir kokius tolesnius žingsnius žengsime, yra neatsakinga bei nepriimtina. Konkursas paskelbtas neturint patvirtinto projektinio pasiūlymo dėl visos pilies atstatymo. Tai nenuoseklu“, – teigiama Lietuvos architektų rūmų regioninės architektų tarybos išvadoje.

Uostamiesčio valdžia atrėžia, jog skelbti visos pilies atstatymo projekto konkursą neracionalu, nes kol kas finansiškai įmanoma atkurti tik vieną jos elementų.

Skelbs iš naujo

Klaipėdos savivaldybės administracija siekia, kad Didysis Mėmelburgo pilies bokštas būtų atstatytas iki 2022 metų. „Tais metais Klaipėda minės miesto įkūrimo 770-ąsias metines. Apskaičiuota, jog atkurti 47 metrų aukščio Didįjį bokštą gali kainuoti apie 1,5 mln. eurų. Dėl lėšų skyrimo turės apsispręsti jau naujos kadencijos miesto taryba. Objektas būtų statomas dviem etapais. Prie šio proceso galėtų prisidėti visi norintieji – pirkdami vardines plytas“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs merijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Esą Didžiojo bokšto atstatymas būtų itin svarbus žingsnis Klaipėdos senamiesčio gaivinimo požiūriu. Šiai idėjai dar pernai pritarė Klaipėdos miesto tarybos kolegija.

„Senamiesčio peizažui labai trūksta architektūrinių dominančių, mat po Antrojo pasaulinio karo nebeliko bažnyčių, kitų aukštų pastatų. Bokštas būtų matomas iš tolo, atliktų reprezentacinę funkciją. Jame galėtų būti įrengtos muziejaus patalpos, apžvalgos aikštelė“, – tikino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

14 aukštų namui prilygstančio bokšto tūriui atkurti planuojama panaudoti šiuolaikines metalo konstrukcijas. Iš išorės statinys atrodytų panašiai kaip ir senovėje – raudonų plytų.

Šių metų sausio pabaigoje merija paskelbė bokšto atkūrimo techninio projekto rengimo konkursą, tačiau neseniai jį teko nutraukti. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Vilmos Marcinkevičienės, taip pasielgta dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pastabų ir architektų pareikštų pretenzijų, susijusių su konkurso sąlygomis.

„Jos bus pakoreguotos ir konkursas skelbiamas iš naujo. Užkliuvo, kad projektavimo ir projekto priežiūros paslaugas norėta pirkti kartu. Įstatymai mums leidžia taip elgtis, tačiau pasiūlyta atskirti šiuos du pirkimus. Buvo pretenzijų ir dėl ekonominio naudingumo kriterijų. Neva jie dominavo palyginti su kitais kriterijais. Taigi idėjos atstatyti Didįjį bokštą tikrai neatsisakoma, tiesiog ilgiau negu planuota truks techninės procedūros“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino ji.

Architektų kritika

Ketinimai atstatyti Didįjį bokštą vos paskelbus techninio projekto rengimo konkursą iškart užkliuvo daliai uostamiesčio architektų bendruomenės. Lietuvos architektų rūmų regioninė architektų taryba oficialiai išplatino savo kritišką poziciją. Esą savivaldybės administracijos pasirinktas pirkimo būdas prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos sprendimui dėl architektūrinių konkursų organizavimo. Pagal jį aukštybinių pastatų projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai ar projektų konkursai. Didžiojo bokšto techninio projekto konkurso sąlygos netenkina tam tikrų Architektūros įstatymo nuostatų, nes nėra suderintos su savivaldybės vyriausiuoju architektu.

„Konkursas skelbiamas neturint patvirtinto projektinio pasiūlymo dėl visos pilies atstatymo. Tik bendrame pasiūlyme, kuris išrenkamas architektūriniame konkurse, gali būti apsispręsta dėl pilies (taip pat ir bokšto) architektūrinių, konstruktyvinių, apdailos, medžiagiškumo, inžinerinio aprūpinimo sprendinių, funkcinių ryšių ir įveiklinimo apskritai“, – pažymima architektų tarybos išvadoje.

Komentuodama tokias įžvalgas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad vertėtų išmokti atskirti vizijas nuo realių galimybių. „Architektų manymu, reikėtų rengti visos pilies techninio projekto konkursą. Tačiau tai būtų neteisinga. Kiekviena institucija gali etapais planuoti, todėl iš pradžių mes siekiame atstatyti vieną objektą – Didįjį pilies bokštą – ir tik jam atkurti skelbti konkursą. Taip, ateities vizija – atstatyti visą Klaipėdos pilį, tačiau visiškai neaišku, kada tai bus padaryta ir už kokius pinigus. Dėl to nėra prasmės dabar rengti viso komplekso projekto“, – dėstė ji.

A. Velykienės įsitikinimu, bokšto atstatymas visiškai netrukdys planams ateityje atkurti kitus pilies elementus. „Architektų kritika merijai – tendencinga ir nepagrįsta. Jie kritikuoja viską, ką tik suplanuojame. Na, o į pastabą, kad buvo galima skelbti du atskirus konkursus, atsižvelgsime. Taip ir darysime: iš pradžių rengsime projektavimo konkursą, paskui – projekto vykdymo priežiūros konkursą“, – kalbėjo A. Velykienė.