Partinės savivaldos įmonės – neišgyvendinamas reiškinys?
Pa­sta­ruo­ju me­tu daug griau­dė­ja­ma apie tai, kad sa­vi­val­dy­bių įmo­nės ne­tu­ri bū­ti par­ti­jų eko­no­mi­niais, so­cia­liais ir ki­to­kiais prie­dais bei vie­ti­nė­mis val­dan­čių­jų ku­ni­gaikš­ti­jo­mis. Kai ku­riais at­ve­jais tai be­veik ne­pa­ju­di­na­ma pra­kti­ka. Kai val­do ge­ri drau­gai ir vien­min­čiai, aiš­kias tei­sės nor­mas įgy­ven­din­ti tam­pa keb­lu.

Kol parlamentas tiria visokius neskaidrumus visur (tada neištiriama niekas) verta pasidairyti po atskiras įmones ir įmonėles toliau nuo Seimo rūmų ir garsių koncernų vardų. Čia kaip keliukai ir žvyrkeliai, kuriuos nuolat pralekiame skubėdami magistralėmis.

Praėjusiais metais „Klaipėdos vanduo“ gavęs 14 milijonų eurų pajamų, sugebėjo „sugeneruoti“ trijų šimtų šešiasdešimties tūkstančių eurų nuostolį.

Jau daugiau nei metai galioja įstatymo nuostata, kad savivaldybių ir valstybės valdovų įmonių valdybose dera turėti bent trečdalį, o netrukus jau ir pusę nepriklausomų nuo valdančiosios įstaigos narių. Teoriškai prieš tokią tvarką nėra pasisakęs nė vienas politikas, tačiau teorija ir praktika skiriasi.

Žiniasklaida 2018 metų vasarį paskelbė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus analizę, kuri teigia, kad 2017 metais keturi iš dešimties valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovai buvo susiję su partijomis, dažniausiai – su socialdemokratais, liberalais.

Visur penktadienis – čia šeštadienis

Uostamiestis tradiciškai yra liberalų citadelė. Visokių pakraipų liberalų, kurie skyrėsi, jungėsi, pykosi, taikėsi, o galiausiai, nacionaliniu mastu pagarsėjo, kaip finansavimą alkoholio dėžutėse gaunanti partija. Na bet čia ne apie tai – visi juk žinome, kad atokiau nuo sostinės svarbesni yra kiti dalykai.

AB „Klaipėdos vanduo“ viena iš daugelio įmonių, kurioje neskubama įgyvendinti įstatymo nuostatų. Visi sutinka, linksi galvomis ir sako, kad nereikia skubėti, nes viskas sudėtinga.

Šiuo metu tik vienas iš AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos narių nedirba įmonėje, generalinis direktorius yra liberalas, Stebėtojų taryboje dauguma liberalai politikai. Pats Klaipėdos vandenų generalinis direktorius užima ir valdybos pirmininko postą. Likę trys valdybos nariai yra AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai, kurie pavaldūs generaliniam direktoriui.

Taigi, įmonės valdyboje minėtos proporcijos neatitinka įstatymų raidės ir dvasios, tačiau tai nei kiek neglumina atsakingų žmonių. Miesto tarybos mero Vytauto Grubliausko pavaduotojas Artūras Šulcas yra ir „Klaipėdos vandens“ stebėtojų tarybos pirmininkas, pripažįsta, kad ne viskas sutvarkyta kaip turi būti, bet problemos tame nemato.

A. Šulcas teigia „nelabai atsimenąs“, kas parašyta teisės aktuose tuo klausimu, bet žinąs, kad „Klaipėdos vandens“ atveju valdybos formavimo principai jų raidės neatitinka. „Pirmiausia turiu pasakyti, kad Klaipėdos regionas yra seniai vienas pažangiausiai ir efektyviausiai valdančių savo įmones. <...> Žinau, kad lyg ir yra reikalavimas, jog nepriklausomų valdybos narių turi būti ne mažiau kaip pusė, bet kyla klausimas – kaip, esant penkiems, vieną iš jų padalinti per pusę“, – šmaikštavo politikas.

Reikia pažymėti, kad praėjusiais metais „Klaipėdos vanduo“ gavęs 14 milijonų eurų pajamų, sugebėjo „sugeneruoti“ trijų šimtų šešiasdešimties tūkstančių eurų nuostolį. Nežinia, kokį pažangumą omenyje turi mero pavaduotojas.

Anot A. Šulco, problemų gali kilti ir surandant atitinkamos kvalifikacijos nepriklausomus valdybos narius regionuose. Pasak jo, pretenduoti ima asmenys, kurie pavadovavę vienai ar kelioms nedidelėms įmonėlėms jau įsivaizduoja, kad gali vadovauti didelei strateginei bendrovei. Perfrazuodamas vieną kandidatą į JAV prezidentus A. Šulcas sakė, jog ne kiekvienas kiosko vadovas gali vadovauti prekybos centrui. Tiesa, nelabai aišku, ar tai rimta problema, nes valdybos nariui nereikia nuolat sėdėti darbo vietoje, o šių dienų ryšio priemonės leidžia daug ką atlikti distanciniu būdu – iš Vilniaus, Šiaulių ar net tolimo užsienio.

Partinė kontrolė

Pažiūrėjus į įmonės Stebėtojų tarybos ir valdybos sudėtį matyti panašumai į partinės kontrolės komitetą komunistų partijos struktūroje.

A. Šulcas neigia kalbas, kad taip formuojamos partinės ėdžios. „Kas gali kontroliuoti, ar nepartinis valdybos narys neįstos į kokią nors partiją ir kada iš jos išstos? <...> Kalbant apie partines ėdžias ir įtakas aš nelabai įsivaizduoju, kaip pagal įstatymus tai įmanoma? Kaip organizuoti partijos rėmimą ir padaryti įtaką? Na pabandyčiau aš daryti įtaką Makūnui (Leonas Makūnas – „Klaipėdos vandenų“ valdybos pirmininkas, – red. past.), tai juk jis mane pasiųstų, nors ir draugai esame,“– tikino jis.

Čia galima papildyti, kad tai ne šiaip draugai, bet ir politiniai bendražygiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas taip pat sutinka, kad savivaldybės įmonėse reikalingos pertvarkos atliktos ir žada, kad reikalai pajudės ir AB „Klaipėdos vanduo“.

„Mes jau esame atrinkę kandidatus ir ruošiamės pateikti juos stebėtojų tarybai,“– tikino S. Budinas, kuris irgi yra liberalas.

Su sunkumais formuojant naujas įmonės valdybos sudėtį nesusidūrė kitos Klaipėdos miesto savivaldybės akcinės bendrovės – UAB „KRATC“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB „Gatvių apšvietimas“, UAB „Vildmina“.

Gauti komentarų iš Klaipėdos miesto mero nepavyko.