Panevėžys nori maršruto dailės genijų takais
Pa­ne­vė­žys kar­tu su Lat­vi­jos mies­tu Daug­pi­liu ir Bal­ta­ru­si­jo­je esan­čiu Vi­tebs­ku sie­kia gau­ti eu­ro­pi­nių lė­šų marš­ru­tui, ve­dan­čiam pa­sau­li­nio gar­so me­ni­nin­kų Mar­co Cha­gal­lo, Ka­zi­mi­ro Ma­le­vi­čiaus, Mar­ko Roth­ko ir Sta­sio Eid­ri­ge­vi­čiaus gy­ve­ni­mo bei kū­ry­bos ke­liais.

Iš Panevėžio rajono kilusiam, Varšuvoje gyvenančiam garsiam dailininkui S. Eidrigevičiui pasiūlius Aukštaitijos sostinei padovanoti savo kūrinių, mieste sukrusta už Europos Sąjungos (ES) lėšas įrengti S. Eidrigevičiaus menų centrą, o įkandin to sumanyta sukurti tarptautinį maršrutą, sujungsiantį ne tik šio, bet ir kitų iš Rytų Europos kilusių žymių menininkų palikimą.

Rengia investicinį projektą

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos investicinių projektų vadovė Lina Bložytė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog Panevėžį, Daugpilį ir Vitebską vienija tai, kad šiuose miestuose gyveno ir kūrė meno genijai. Vitebske gimė, mokėsi ir kūrė visame pasaulyje garsus dailininkas M. Chagallas (1887–1985). Šiame mieste taip pat yra kūręs ne mažiau žinomas dailininkas K. Malevičius (1878–1935). Daugpilyje gimė ir vaikystę praleido dailininkas M. Rothko (1903–1970).

„Na, o Panevėžys didžiuojasi, kad Panevėžio rajone išaugo garsus šių dienų menininkas S. Eidrigevičius, kurį pasaulis galbūt žino geriau nei mes, panevėžiečiai“, – sakė L. Bložytė.

Anot jos, jau pasirašytas ketinimų protokolas, kuriuo dailininkas įsipareigojo Panevėžiui padovanoti dalį savo kūrinių. Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos pertvarkyti mieste esantį „Garso“ kino teatrą ir jame įkurti S. Eidrigevičiaus menų centrą.

„Puikiai suvokiame, kokią didelę šio menininko dovaną gauname, tad nutarėme nesitenkinti vien tokiu centru. Taip pat siekiame sukurti turistinį maršrutą, vesiantį ne tik S. Eidrigevičiaus, bet ir kitų pasaulinio garso menininkų takais“, – kalbėjo L. Bložytė.

Panevėžio miesto merijos specialistai drauge su Daugpilio Marko Rothko menų centru ir Vitebsko meno mokykla rengia investicinį projektą, kurį įgyvendinus keliautojams ir meno mėgėjams bus pristatomas keturių garsių menininkų palikimas, o trijų šalių menininkams – sudarytos kūrybinio bendradarbiavimo galimybės.

Suaktyvės kultūrinis gyvenimas

Trišalio projekto vertė siektų 1,3 mln. eurų. Jei būtų gautas ES finansavimas, Lietuvai tektų 850 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus būtų siekiama prikelti Panevėžio Skaistakalnio parke stūksančios buvusio vietos šviesuolio, poeto Juozo Čerkeso-Besparnio (1884–1949) sodybos griuvėsius ir čia įrengti menininkų tarptautinių susitikimų vietą. Panevėžio miesto savivaldybė yra skyrusi 94 tūkst. eurų, už kuriuos parengtas techninis sodybos sutvarkymo projektas. Atstatyti sodybą numatyta iki 2020 metų.

Trišalio projekto vertė siektų 1,3 mln. eurų. Jei būtų gautas ES finansavimas, Lietuvai tektų 850 tūkst. eurų.

„Po šešerių metų bus baigta tiesti pro Panevėžį eisianti tarptautinio geležinkelio „Rail Baltica“ vėžė, sujungsianti mūsų miestą su didžiaisiais Europos miestais. Tad neabejojame, kad turėdami S. Eidrigevičiaus menų centrą ir menininkų susibūrimo vietą sulauksime Panevėžį lengvai pasiekti galėsiančių meno kūrėjų ir meno mėgėjų iš visos Europos“, – dėstė L. Bložytė.

Daugpilio tvirtovėje prieš penkerius metus įkurtame M. Rothko meno centre veikia JAV gyvenančių šio dailininko palikuonių centrui patikėtų eksponuoti jo darbų paroda. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Maris Čačka „Lietuvos žinioms“ teigė, jog meno centras labai pagyvino miesto gyvenimą.

„Su M. Rothko palikuonimis esame sudarę sutartį, pagal kurią jo darbų parodas keičiame kas trejus metus. Šiuo metu į Daugpilį iš Amerikos atvežta jau antroji garsaus kūrėjo darbų partija“, – sakė jis. M. Čačka pasakojo, kad centras kasmet sulaukia daugiau kaip 100 tūkst. lankytojų, iš kurių 35 proc. – meno mėgėjai iš užsienio.

„Neabejoju, kad ir Panevėžyje kuriamas S. Eidrigevičiaus menų centras sulauks tokio pat gausaus besidominčiųjų menu būrio, o kai bus įkurtas kūrybinių susitikimų centras, mieste neabejotinai suaktyvės kultūrinis gyvenimas“, – kalbėjo M. Čačka.