Palangos kurhauzo atgimimas: pamatai – jau tvirti
Pa­lan­gos kur­hau­zas – pa­sta­tas, ka­dai­se da­vęs pra­džią ku­ror­to au­gi­mui – ne­il­gai tru­kus vėl džiu­gins ne tik mū­ri­nės, bet ir me­di­nės da­lies gro­žiu. Dar šiais me­tais bus baig­ti res­tau­ruo­ti me­di­nės šio pa­sta­to da­lies pa­ma­tai, o ki­tą­met pla­nuo­ja­ma at­sta­ty­ti ir su­de­gu­sios me­di­nės da­lies iš­orę.

Restauruojami pamatai

„Kol kas rekonstruojame ir konservuojame pamatus kurhauzo medinei daliai atstatyti. Kadangi kurhauzas – kultūros paveldo objektas, pamatai atkuriami pagal galimybes panaudojant ne naujas, o išlikusias medžiagas. Dalį pamatų sutvirtinome, dalį – mūrijome iš naujo“, – sakė kurhauzo pamatus restauruojančios ir konservuojančios UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Pašnekovo teigimu, daug įdomesnis bus kitas darbų etapas – senosios medinės kurhauzo dalies su įspūdingais raižiniais ir ornamentika atstatymas.

Kurhauzo kultūros paveldo tvarkybos bei pritaikymo kultūrinei veiklai projektus pagal surinktą ir archyvuojamą ikonografinę medžiagą šiuo metu rengia UAB „Klaipėdos projektas“. Numatoma atkurti medinės pastato dalies aukštį, tūrį, fasadą. Skaičiuojama, kad atkurto pastato kvadratūra su pagalbinėmis patalpomis sieks apie 800 kv. metrų.

Pritaikys kultūrinei veiklai

Palangos miesto savivaldybės administracija jau baigia rengti investicinį projektą „Kurhauzo pastato medinės dalies pritaikymas kultūrinei veiklai“. Pasak Palangos savivaldybės direktoriaus pavaduotojos Violetos Staskonienės, numatoma, jog kurhauzo medinė dalis bus atstatyta jau iki kitų metų pabaigos, o įrengta ir pritaikyta kultūrinei veiklai – iki 2021-ųjų.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, atstatyta medinė Palangos kurhauzo dalis bus pritaikyta teatro veiklai. Taip pat bus skirtos papildomos patalpos Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvams repetuoti. „Tikimės, kad atstatyto Kurhauzo teatro salėje spektaklius rodys žymūs Lietuvos teatrai. Šiuo metu teatro labai trūksta kultūrines pramogas vertinantiems kurorto svečiams ir palangiškiams“, – kalbėjo V. Staskonienė.

Kurorto simbolis

Palangos kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas ir čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis.

Kurhauzas tapo populiari ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją kurhauzą salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas. Čia kasmet vyksta įvairūs renginiai, koncertai.

Privatiems asmenims priklausiusi medinė kurhauzo dalis po gaisro nebuvo tvarkoma. Todėl Vyriausybės nutarimu šis kultūros paveldo objektas 2017 m. spalio 17 d. buvo perduotas Palangos miesto savivaldybei ir atiteko Palangos miesto bendruomenei.