Palanga tapo uostamiesčiu
Ofi­cia­liai per­da­vu­si Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bei Šven­to­sios uos­to tur­tą ir val­dy­mo rei­ka­lus, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja (KVJUD) nu­si­kra­tė prieš 9 me­tus pri­mes­tą ad­mi­nis­tra­ci­nę ir fi­nan­si­nę naš­tą. Ar pa­lan­giš­kių en­tu­ziaz­mo su­kur­ti jū­ri­nį pra­mo­gų ir žve­jy­bos cen­trą ne­išb­laš­kys įplau­ką smė­liu už­ne­šan­tys vė­jai, pri­klau­sys nuo ga­li­my­bių pri­trauk­ti eu­ro­pi­nių lė­šų mo­lams tvar­ky­ti.

Penktadienį dalyvaujant vyriausybės atstovams ir mokslininkams KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasirašė Šventosios uosto akvatorijos, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą.

Šventojoje pirmiausia žadama gerinti sąlygas žvejams.Vidos Bortelienės nuotrauka

Dar ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įsteigti savivaldybės įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“. Naujai įmonei perduodamas formaliai beveik nulinės likutinės vertės materialusis turtas (21 namelis, kameros, stendai), tačiau nematerialiojo turto (projektavimo dokumentacijos iki statybos leidimo) vertė viršija 2,5 mln. eurų.

Palanga perėmė iniciatyvą

„Tiek milijonų sudėjus į dokumentaciją, būtų nedovanotina ją nukišti į stalčius. Žvelgiame plačiau – norime sutvarkyti Šventosios gyvenvietę. Uostas yra valstybės objektas, jį valdysime patikėjimo teise. Valstybės garbės reikalas turėti Šventosios uostą“, – kalbėjo Palangos meras.

Pasak jo, pirmajam etapui darbų gali prireikti iki 3 mln. eurų, ir permainas gyventojai galės stebėti jau artimiausiais metais. Darbus finansuoti numatoma iš ES žuvininkystės fondo. Paraišką Žemės ūkio ministerijai dėl priekrantės žvejybos infrastruktūros tvarkymo numatoma teikti lapkričio mėnesį.

Seimui šiemet birželio 14 dieną pakeitus Šventosios uosto įstatymą, nuo liepos 1 dienos įsigaliojusi nauja teisės akto redakcija skelbia, kad Palangos miesto savivaldybės, kaip uosto valdytojos, funkcijos yra koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą; užtikrinti saugią laivybą uoste; nuomoti uosto žemę; rinkti atlyginimą už uosto paslaugas; organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus; rengti uosto plėtros krypčių projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoti uostą ir t.t. Šioms funkcijoms vykdyti savivaldybė turi įsteigti įmonę, o laivybai koordinuoti – priimti į darbą uosto kapitoną.

Vyriausybės sprendimu iš KVVJUD jurisdikcijos Palangos miesto savivaldybei perduota 209,6 ha uosto išorinio reido teritorija ir 16,1 ha uosto teritorija, kurioje 7,4 ha sudaro uosto vidinė akvatorija. Šventosios uosto žemės dalis – 8, 7 ha, išorinė akvatorija – 209,6 ha.

Palangos savivaldybė, iki praėjusių metų buvo tik pasyvi uosto atkūrimo stebėtoja ir KVJUD siūlomos garbės perimti Šventosios uostą mandagiai atsisakydavo. Esą savivaldybė neturi galimybių gauti lėšų statyboms net pradėti. Tačiau vėliau taryba sutiko, sulaukusi Žemės ūkio ministerijos pažadų remti žvejybos infrastruktūrą ir Aplinkos ministerijos patikinimą, kad molų statyba yra valstybės aplinkosaugos projektas, sulaikantis smėlį nuo pernešimo į Latviją, todėl yra galimybių pritraukti ES lėšų iš kitų fondų.

Palangos politikų požiūriu, Šventojoje pirmiausia būtina gerinti sąlygas žvejams, įrengti šviežių žuvų turgelį, etnografinių rūkyklų, kavinę, be to, nupirkti nedidelę žemkasę.

Be molų – ne uostas

Palangos politikų požiūriu, Šventojoje pirmiausia būtina gerinti sąlygas žvejams, įrengti šviežių žuvų turgelį, etnografinių rūkyklų, kavinę.

Politiniu lygiu Šventosios uostas gaivinamas nuo pat šalies Nepriklausomybės atkūrimo, o teisinė bazė imta kurti Lietuvai tapus ES nare. Tuomet atrodė, kad planas iki 2012 metų nutiesti 100 metrų molus 9 metrų gylio išoriniam pramoginiam uostui gana realus. Buvo nubrėžta ir kainos gairė – 43,5 mln. eurų (150 mln. litų). Tačiau 2009 metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybė iš ES gautus jūrinei infrastruktūrai pinigus – 29 mln. eurų (100 mln. litų) – nukreipė į Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Apie Šventosios uosto istoriją, siekiančią 1678 metus, kai anglai ten pastatė pirmąsias prieplaukas, kalbėję Klaipėdos universiteto mokslininkai, atsižvelgdami į visų ankstesnių vyriausybių neįgyvendintus planus atkurti Šventosios uostą, neslėpė skepsio. Jie abejoja Palangos savivaldybės pajėgumu kurti uostą, mano, kad gali būti nueita teritorijos privatizacijos keliu, nors Lietuvai tiesiog būtina turėti rezervinį uostą.

Nesėkmingai Šventosios uostas buvo gaivintas 2011 metais - atidaryto uosto įplauka jau po 10 dienų buvo užversta smėliu.Vidos Bortelienės nuotrauka

Bet Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis patikino, kad perduoti Šventosios uostą Palangos savivaldybei yra tinkamas ir apgalvotas sprendimas. Anksčiau KVJUD yra gavusi Europos Komisijos atsakymą, kad komercinio uosto infrastruktūrai, kaip tuo metu buvo numatyta dokumentuose, negalima skirti lėšų. O savivaldybei atsiveria durys į žuvininkystės fondą. Jo manymu, uostą tvarkyti padės ir priekrantės žvejų asociacija.

„Lietuvos žinios“ ne kartą rašė, kaip nesėkmingai Šventosios uostas buvo gaivintas 2011 metais – atidaryto uosto įplauka jau po 10 dienų buvo užversta smėliu. Tąkart prieplaukų statyboms ir akvatorijos valymui išleista beveik 2,6 mln. eurų (9 mln. litų).

„Sweco Lietuva“ 2016 metais parengtame projekte, kurį finansavo KVJUD, buvo nurodyta, kad pastatyti 6 metrų gylio uostą kainuotų per 75 mln. eurų. Šie pinigai išskaidyti į 6 projekto dalis, o kiekvienas etapas, nepriklausomai nuo kito, galėtų vykti pagal finansines galimybes. Pats brangiausias – pirmasis etapas, apimantis molų statybą, kuri vertinama daugiau kaip 30 mln. eurų.