Palanga siekia valdyti Šventosios uostą
Di­džiau­sio ša­ly­je ku­ror­to sa­vi­val­dy­bė už­si­mo­jo pe­rim­ti mer­dė­jan­čio Šven­to­sios uos­to val­dy­mą ir pa­mė­gin­ti at­gai­vin­ti šį ob­jek­tą pa­si­telk­da­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­amą.

Vyriausybėje jau analizuojama teisinė bazė, svarstoma, kokius įstatymus reikėtų pakeisti Seime. „Dabar Šventosios uostą valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), o jei ši teisė pereitų Palangai, bandytume pritraukti apie 2,2 mln. eurų investicijų. Pradėtume ne nuo itin brangiai kainuojančios molų rekonstrukcijos, o nuo žvejų uostelio. Už tuos pinigus būtų galima ne tik pagerinti sąlygas žvejams, bet ir įrengti šviežių žuvų turgelį, etnografinių rūkyklų, kavinę, nupirkti nedidelę žemkasę“, – „Lietuvos žinioms“ vardijo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Tokiems palangiškių planams neprieštarauja ir Vyriausybė, todėl reikalai jau šiemet turėtų pajudėti.

Direkcija sutinka

Tarpukariu sėkmingai funkcionavusį Šventosios uostą pastarąjį kartą mėginta atgaivinti 2011 metais. Tada Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo apie 1,25 mln. eurų: buvo įrengtos pontoninės prieplaukos, išgilinta įplauka bei atlikti kiti darbai. Tačiau labai greitai įplaukos kanalas buvo užneštas smėliu ir uostą teko uždaryti.

Tiesa, juo ir dabar naudojasi priekrantės žvejai, bet objektas nepritaikytas tokiai veiklai. Anot Palangos miesto mero Š. Vaitkaus, visos vyriausybės savo programose kaip vieną savo darbų įvardijo Šventosios uosto atkūrimą, tačiau reikalai kaip nejuda iš vietos, taip nejuda. „Svarbiausia, kad KVJUD kartu su mūsų savivaldybe yra parengusios visus reikiamus dokumentus: patvirtintas detalusis planas, techninis projektas, gauti penki statybos leidimai. Dabar belieka gauti pinigų ir visa tai įgyvendinti. Siūlome pradėti ne nuo molų rekonstrukcijos, o nuo antrojo etapo – žvejų uostelio sutvarkymo. Turint visą techninę dokumentaciją nieko nedaryti būtų nedovanotina. Reikia veikti etapais“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Anot mero, idėjai perduoti Palangai patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą neprieštarauja nė viena institucija, aukščiausia šalies valdžia. Planams jau pritarta ir Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio surengtame pasitarime. „Direkcija laiko sveikintinu žingsnį Šventosios uostą perduoti savivaldai, nes tik taip atsivers kelias uostelį atgaivinti rekreaciniu požiūriu ir jam suteikti naują kvėpavimą, atverti naujas kokybines galimybes žvejams. Kaip žinoma, Uosto direkcijai nepavyko gauti lėšų iš ES uosteliui atstatyti. Europos Komisija pateikė labai aiškią išvadą, kad lėšų iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negali skirti, nes Šventosios uosto paskirtis – ne pramoninė ar krovininė, o rekreacinė“, – „Lietuvos žinioms“ KVJUD poziciją perdavė generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Anot jos, rekreacinio pobūdžio projektų plėtojimas – ne susisiekimo sektoriaus jurisdikcija. „Be to, Vyriausybė mums yra nustačiusi aukščiausius kapitalo grąžos koeficientus, todėl valstybės pinigus turime investuoti tik ten, kur galimas atsipirkimas ir didžiausia finansinė grąža valstybei. Labai tikimės, kad Šventosios uostas bus atgaivintas ir tai prisidės prie kurortinio miestelio atgaivinimo, o kartu bus naudinga žvejams“, – sakė Uosto direkcijos atstovė.

Impulsas turizmui

Palangos miesto savivaldybės vadovybė planuoja rengti paraišką ir pabandyti gauti ES paramą, kurią administruoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). „Pretenduoti į paramą galėtume tik tuo atveju, jei Palangai būtų perduotas patikėjimo teise valdyti Šventosios uostas. Iki kovo mėnesio Vyriausybės teisininkai turi pateikti savo išvadas ir pasiūlymus, kokius konkrečiai teisės aktus reikėtų keisti Seime. Savo ruožtu ir pati kurorto savivaldybės taryba dar turės balsuoti, ar pritaria Šventosios uosto perėmimui. Jei procesai vyks sėkmingai, iki birželio turėsime ŽŪM pateikti paraišką“, – teigė Š. Vaitkus.

Šarūnas Vaitkus: "Idėjai perduoti Palangai patikėjimo teise valdyti Šventosios uostą neprieštarauja nė viena institucija, aukščiausia šalies valdžia."

Anot jo, jau tiksliai apskaičiuota, kad žvejų uostelio infrastruktūrai įrengti reikėtų apie 2,2 mln. eurų. Iš jų statybos darbams tektų beveik 1,77 mln. eurų, o už 355 tūkst. eurų būtų įsigyjama reikalinga laivų ir laimikio kėlimo įranga, laivų remonto angaras ir nedidelė žemkasė, kuria prireikus iki 3,5 metro būtų gilinamas uosto įplaukos kanalas. „Savo dalimi prisidėtų ir mūsų savivaldybė. Žinoma, po rangos konkurso kaina gali ir kristi. Už tuos pinigus būtų sukurta normali infrastruktūra žvejams, kurie dabar vargsta uoste. Jie neturi nei kur įrangos laikyti, nei mechanizmų valtims nuleisti ar pakelti, jas tenka stumti įsibridus į vandenį, kai įplaukos kanalas užnešamas. Reikia ir privažiavimo, taip pat – specialios aikštelės. Būtų įrengtas ir šviežių žuvų turgelis, kokių ypač trūksta pajūrio kurortuose“, – dėstė meras.

Pagal Baltijos jūros priekrantėje pagaunamo laimikio kiekį šventojiškiai nusileidžia tik klaipėdiečiams, todėl žuvų čia niekada netrūktų. „Atsirastų ir etnografinių rūkyklėlių, kavinukė, parduotuvė. Tai būtų patrauklu ir poilsiautojams, turistams bei suteiktų stimulą visam Šventosios miesteliui. Sutvarkius infrastruktūrą, vietą rastų ir vandens pramogų mėgėjai. O jau vėliau galima mąstyti, kaip rekonstruoti molus. Juk esame jūrinė valstybė, kelius, tiltus, viadukus statome, tad negi nesugebėsime ir molų sutvarkyti?“ – svarstė jis.

Baisios sąlygos

Vienas iš Šventosios priekrantės žvejų Antanas Valiukas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jau seniai laikas atsigręžti į Šventosios uosto problemas. „Sąlygos – klaikios. Esame nei pakarti, nei paleisti. Neturime specialiai žvejams skirtos vietos, kur galėtume nuleisti savo valtis. Buvo pakėlimo mechanizmas, tačiau jis sulūžo ir jau seniai nebenaudojamas. Nėra kur įrangos, įrankių pasidėti. Viskas sulūžę, supuvę tame uoste“, – pasakojo jis.

Anot pašnekovo, per Šventosios uostą į jūrą žūklauti nuolat išplaukia bent devynios žvejų brigados. „Galėtų ir krantines patvarkyti. Matėme brėžinius, juose viskas labai gražu. Bet, kaip suprantu, KVJUD negali ir nesirengia investuoti į Šventosios uostą. Todėl niekas nesikeičia. Bus labai gerai, jei Palangai pavyks išjudinti ledus“, – linkėjo A. Valiukas.