Pakeista laidojimo tvarka
Šie­met ša­ly­je įsi­ga­lio­jus Žmo­nių pa­lai­kų lai­do­ji­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams, pa­keis­ta žmo­nių pa­lai­kų lai­do­ji­mo ir ka­pi­nių lan­ky­mo Uk­mer­gės ra­jo­ne tvar­ka.

Vienas iš minėto įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų – sveikatos apsaugos ministro pasirašytas įsakymas „Dėl žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės atidavimo tėvams (vienam iš tėvų) kremuoti ir (ar) laidoti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė pasakojo, kad dėl Vyriausybės nutarimų ir buvo pakeista mūsų rajono savivaldybėje galiojanti tvarka.

Anot jos, pasikeitimų esmė – reglamentuojama galimybė laidoti žmogaus vaisių iki 22-os nėštumo savaitės, kita naujovė – leidimo išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išdavimas.

Naujajai tvarkai yra pritarusi Ukmergės rajono taryba.

Joje taip pat patikslinti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaupiami duomenys.

Paskutinį kartą laidojimo ir kapinių lankymo rajone tvarka Ukmergėje tvirtinta 2016 m. sausį. Dabar pakeisti keletas punktų.

Vadovaujantis jais nauja kapavietė skiriama ir leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus prašymą, asmens dokumentą ir mirties liudijimą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių iki 22-os nėštumo savaitės. Tokiomis pat aplinkybėmis leidimas laidoti turimoje kapavietėje išduodamas ją prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui.

Jei kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo pats pateikti negali, leidimas laidoti į šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.

Tvarkos dar viename pakeistame punkte sakoma: „Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume. Kremuotus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke“.

Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) – 3,75 kv. m (1,5x2,5), neįskaitant priėjimų prie kapo, o šeimos kapavietei – 7 kv. m (2,8x2,5). Arba pagal kapinių planą gali būti kitokio dydžio.

Leidimas išbarstyti kremuotus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.

Tvarkoje taip pat skelbiama, kad kapo paminklas, antkapis, kapavietę ribojantys apvadai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu.

Privalu informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapavietės sutvarkymo projektinius sprendinius (planą, schemą su išdėstytais projektuojamais kapavietės statiniais, želdiniais, nurodyti statinių aukštį, medžiagą, želdinių rūšį).

Keisti priėjimų prie kapaviečių dangą ar kitaip jas pertvarkyti (kai takai išklojami trinkelėmis, užpilami skalda ar pan.) galima tik suderinus raštu su prižiūrėtoju ir už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis.

Primenama, kad už kapavietės statinių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.