Pajūrio gelbėtojai pasitelkia naujoves
Skęs­tan­tie­siems gel­bė­ti pa­jū­rio pa­plū­di­miuo­se šią va­sa­rą im­tos tai­ky­ti Lie­tu­vo­je dar ne­re­gė­tos tech­no­lo­gi­nės nau­jo­vės. Jos tu­rė­tų ge­ro­kai pa­leng­vin­ti gel­bė­to­jų dar­bą.

Neringa neseniai nusipirko modernų radijo bangomis valdomą plaustą, aprūpintą vaizdo kamera, telefonu, radijo ryšio priemonėmis.

Palangos gelbėtojai pradėjo naudoti skraidyklę su garsiakalbiu, o artimiausiu metu išbandys dar galingesnį aparatą, kuris iš oro skęstantiesiems galės numesti specialias gelbėjimosi liemenes.

„Technologijos mūsų darbe labai praverčia. Jas naudoja viso pasaulio gelbėtojai, ypač JAV ir Australijoje. Stengiamės neatsilikti ir mes. Tiesa, ta įranga labai brangiai kainuoja“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Greičiau už žmogų

Neringos gelbėtojai jau antrą savaitę išmėgina JAV pagamintą įrenginį „Emily“. Prie pailgo plausto yra sumontuota vaizdo kamera, prožektoriai, pritvirtinta gelbėjimosi liemenė, radijo bangomis valdomos stotelės, šalmas ir daug kitų atributų.

„Tas plaustas iš kranto valdomas radijo bangomis. Jūroje skęstantį žmogų įrenginys pasieks daug greičiau nei savo jėgomis plaukiantis gelbėtojas. Priplaukus plaustui, skęstantysis užsivelka gelbėjimosi liemenę, įsikimba į plaustą ir laukia, kol jį pasieks mūsų žmonės. Tai turėtų būti labai naudingas įrenginys“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos gelbėtojų vadas Gintaras Kuprys.

Jis atkreipė dėmesį, jog naujasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje gelbėtojų naudojamas pirkinys turėtų itin praversti esant ekstremalioms situacijoms.

„Visada būna poilsiautojų, kurie nepaiso draudimų ir į jūrą lenda plevėsuojant raudonai vėliavai, esant dideliam bangavimui. Tada pavojus iškyla ir mūsų darbuotojams, jei tenka plaukti jų gelbėti. Šiuo atveju gelbėjimosi plaustas būtų puiki priemonė. Jis sukonstruotas taip, kad galėtų pasiekti skęstantįjį ir per bangas“, – aiškino G. Kuprys.

„Emily“ jau parengta darbui. Šis plaustas bus ne Centrinėje gelbėjimo stotyje Nidoje, o į pietus nuo jos esančioje vadinamojoje mažojoje gelbėjimo stotyje, nes ten nėra vandens motociklų.

Plaustą išbandęs Nidos gelbėtojas, pamainos viršininkas Donatas Jančauskas „Lietuvos žinias“ tikino, jog prietaisas puikiai funkcionuoja.

„Išbandėme jį esant trijų balų bangavimui. Plaustas apsiverčia, tačiau greitai vėl grįžta į pirminę padėtį, nes yra specialiai paskirstyti svorio centrai. Tad gelbėjimosi „plūdė“ nebijo bangavimo, veikia kaip vandens motociklas“, – sakė jis.

Plaustas įsigytas už 12 tūkst. eurų. Tai – Europos Sąjungos ir UAB „Neringos komunalininkas“ lėšos.

Neringos gelbėtojai pradėjo naudoti radijo bangomis valdomą plaustą./Neringos merijos nuotrauka

Persekiojantis dronas

Bene pirmieji moderniausiomis technologijomis prižiūrint paplūdimius ir gelbėjant skęstančiuosius pradėję naudotis Palangos gelbėtojai žada nustebinti ir šią vasarą. Viena naujovė jau pasitelkta, ji poilsiautojams kelia nemenką nuostabą ar net išgąstį.

„Prieš trejus metus pirmieji pradėjome naudoti droną, jis padėdavo lengviau rasti pasiklydusius vaikus, akyliau stebėti paplūdimį, greičiau reaguoti. Šiemet naudojame gerokai patobulintą skraidyklę, prie jos pritvirtintas garsiakalbis, įdiegta kitų modernių funkcijų. Štai tas garsiakalbis dabar labiausiai ir šokiruoja žmones“, – dėstė J. Pirožnikas.

Pavyzdžiui, kai nedrausmingas poilsiautojas įplaukia į draudžiamą zoną, priskrenda skraidyklė. Iš jos pasigirsta gelbėtojų perspėjimai nepažeidinėti taisyklių ir grįžti kranto link.

„Žmonės dažnai net sutrinka. Neretai nesureaguoja nesupratę, ar išties balsus girdi. Tada vandens motociklu priplaukia mūsų žmogus ir perspėja. Kai paklausia, kodėl nereagavo, poilsiautojas teisinasi, jog nepatikėjo, kad iš dangaus sklinda garsai“, – pasakojo pokalbininkas.

Anot jo, toks dronas gerokai palengvina pačių gelbėtojų darbą, nes nebereikia nuolat plaukti prie pažeidėjų.

Skraidyklėje įmontuota daugiau įrangos. „Yra programa, leidžianti aparatui atpažinti žmogaus veidą ar net nugarą. Tarkime, jei vagis iš poilsiautojos nugvelbia rankinę, skraidyklė filmuoja jį sprunkantį. Mes užprogramuojame skraidyklę taip, kad ji persekiotų konkretų žmogų tol, kol išseks elementai. Jie veikia iki 40 minučių. Skraidyklės valdymo atstumas atviroje vietoje – iki 20 kilometrų, virš miškų – iki 10 kilometrų. Ji naudinga ir gelbėjant skęstantįjį: jei nelaimėlis nugrimztų į vandenį, skraidyklė kybotu ore tiksliai toje vietoje. Be to, fiksuojami GPS duomenys“, – privalumus vardijo J. Pirožnikas.

Ta pačia skraidykle po audrų, naudojantis GPS, iš oro užfiksuojamos naujai susidariusios duobės jūros dugne. Jas aptikti įprastais metodais yra kur kas sudėtingiau. Įrenginį už maždaug 10 tūkst. eurų pirko patys Palangos gelbėtojai.

„Šį sezoną turėtume išbandyti ir pradėti naudoti dar vieną skraidyklę, ji galėtų gabenti iki trijų gelbėjimosi liemenių. Iš oro skęstančiajam numesta liemenė automatiškai prisipučia, virsta 1 metro pločio bei 1,2 metro ilgio plaustu ir gali išlaikyti vandens paviršiuje žmogų, sveriantį iki 180 kilogramų. Kol kas to aparato neturime, bet planai – labai konkretūs“, – teigė palangiškis.

Investuoja į žmones

Naujausių technologijų srityje kol kas labiausiai nepažangūs atrodo Klaipėdos gelbėtojai, tačiau dėl to jie galvos nesuka.

„Matėme tą neringiškių plaustą. Geras daiktas, tačiau nenorime leisti pinigų nežinodami prietaiso veiksmingumo. Stebime, kaip vyksta bandymai, kokios yra tokio plausto galimybės, trūkumai ir privalumai. Gal ir mes tokį įsigysime, jei daiktas išties pasirodys labai naudingas. O kol kas galiu pabrėžti, kad daugiausia investuojame į žmones, jų meistriškumo gerinimą, o ne į labai brangius aparatus“, – „Lietuvos žinioms“ teigė BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Jis priminė, kad klaipėdiečiai jau yra įsigiję naujų keturračių, kurie naudojami prevencinei veiklai, patruliuojant pliažuose. Taip pat vandens motociklų, katerių, kitokios technikos.

„Vis dėlto daugiausia dirbame su žmonėmis, investuojame į kuo kokybiškesnius gelbėtojų apmokymus, nes žmogaus faktorius mūsų darbe, manau, yra svarbiausias“, – tikino jis.

Anot kalbintų gelbėtojų, šiemet Klaipėdoje kol kas skendo vienas žmogus, o Palangoje bei Neringoje neskendo nė vieno. Manoma, kad tai lemia palyginti šaltas jūros vanduo ir nedidelis besimaudančiųjų skaičius.